1941 m. birželio sukilimas

1941 m. birželio sukilimas
Priklauso: Antrasis pasaulinis karas

Kaunas. Sukilėliai tanketėje
Data 1941 m. birželio 22–28 d.
Vieta Lietuva
Rezultatas Sukilėlių pergalė
Konflikto šalys
Sovietų Sąjunga Tarybų Sąjunga Lietuva Lietuvių aktyvistų frontas
Vadovai ir kariniai vadai
Nėra duomenų Lietuva Vytautas Bulvičius
Lietuva Leonas Prapuolenis

Birželio sukilimas buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas sukilimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą.

Vykstant masiniams Lietuvos žmonių trėmimams, birželio 15 d. miestus, miestelius ir net kai kuriuos kaimus pasiekė LAF pasiuntiniai iš Kauno, kurie centrinei vadovybei pavaldžioms pogrindžio grupėms perdavė įsakymą pereiti į nelegalią padėtį, apsiginkluoti, slapstytis ir laukti signalo. Lietuvoje staiga atsirado daug prastokai ginkluotų partizanų būrių, kuriuos pastebėjo ir sovietinio saugumo organai. Lietuvą apskriejo slaptai perduodama žinia, kad birželio 16–26 d. galįs prasidėti karas tarp TSRS ir Vokietijos.

Pasirengimas

1940 m. Lietuvos įgaliotųjų ministrų konferencija Romoje, kuri padėjo pagrindus priešinimuisi sovietams[1]

Lietuvių aktyvistų fronto pagrindiniai židiniai veikė Berlyne, Kaune ir Vilniuje.

LAF Berlyne iš 20 komisijų svarbiausioms vadovavo voldemarininkai (Klemensas Brunius – organizacijos, Stasys Puodžius – ryšių su kraštu, Jonas Dženkaitis – saugumo), tautininkai, vairininkai (Tomas Bronius Dirmeikis – politikos, Bronys Raila – propagandos), filosofas Antanas Maceina vadovavo ideologijos komisijai.[2]

1941 m. sausio 25 d. LAF vadas Kazys Škirpa Berlyne įteikė Vokietijos Vyriausiosios vermachto vadovybei (OKW) bendros veiklos planą. Jisai drauge su OKW Abvero centriniu departamentu išdirbo vykdomąją instrukciją, kurią paskui LAF vykdė.[2]

Antanas Maceina buvo pagrindinis LAF programos autorius. Bronys Raila buvo pagrindinis atsišaukimų autorius. Anot jo, kai kurių atsišaukimų projektus rašė Antanas Maceina, Antanas Valiukėnas ir Kazys Škirpa.[2]

Sovietinė NKVD ir NKGB savo ruožtu iki 1941 m. birželio 20 d. užverbavo 7746 agentus ir informatorius. Jie okupuotoje Lietuvoje (be Vilniaus) sekė 1234 Lietuvos karininkus, šaulius, policininkus ir kitus žmones įtartus rengiant ginkluotą sukilimą. Iš jų suėmė 284, tarp jų Osvaldą Žadvydą Mažeikiuose, pogrindžio leidinio Laisvoji Lietuva steigėją Juozą Šarauską Kaune ir Stasį Kaupą. Agentai iš informatorių rinkdavo kompromituojančią medžiagą, kurios pagrindu įtraukdavo sekamuosius į numatytų tremtinių sąrašą, kaip antai, ...nuo 1926 m. iki 1930 metų tarnavo eiliniu policininku, nuo 1930 ik 1940 metų – vyresniuoju policininku. Nusiteikęs antisovietiškai, tarp artimųjų draugų veda fašistinę agitaciją, pareikšdamas, kad „Vokietijoje yra Smetonos lietuviška vyriausybė ir „draugus“ greitai iš Lietuvos išvys“. Nuosavybės ir Lietuvos nepriklausomybės šalininkas.[3]

1941 m. iki gegužės 15 d. NKGB darbuotojai Lietuvoje (be Vilniaus) surankiojo 583 atsišaukimus ir suėmė 67 susijusius lietuvius, daugiausia gimnazistus. Atsišaukimų dauguma surinkta vasario 14–16 dienomis. Vilniuje taip pat suimti 55 žmonės.[3]

Sukilimas

Vytauto Didžiojo tiltas Kaune, susprogdintas atsitraukiančios Raudonosios armijos, 1941
Lietuvos sukilėliai Kruonyje prašo daugiau ginklų kovai su komunistų banditizmu

Sukilimas prasidėjo pirmąją karo dieną ir vyko savaitę – birželio 22–28 d. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę.

1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiją sukilėlių vadas Leonas Prapuolenis paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Lietuvos laikinosios Vyriausybės sudarymą (kartu buvo paskelbta ir vyriausybės sudėtis). Pirmame sukilėlių laikraščio „Į laisvę“ numeryje išspausdinta per radiją skelbta nepriklausomybės atkūrimo deklaracija:

Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos Vyriausybė skelbia atstatanti Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševizmo teroro iškankinta Lietuvių Tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.

Kovos su besitraukiančiais Raudonosios armijos daliniais ir komunistų aktyvistais vyko ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei visoje Lietuvoje. Lietuvoje, vienintelėje iš sovietų okupuotų kraštų, prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui kilo ginkluotas sukilimas. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF).

Nuorodos

Literatūra

Šaltiniai

  1. ↑ Žygelis, Dalius. Lukšas, Aras. Lietuvių aktyvistų frontas: atlikę pareigą Tėvynei
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Truska, Liudas (2005). „Lietuvių ir žydų santykių krizė SSRS okupacijos metais (1940-1941)“. Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. p. 235. ISBN 9955200405.
  3. ↑ 3,0 3,1 Anušauskas, Arvydas (2012). „Visuotinis sekimas ir pasirengimas trėmimams.“. Teroras. 1940-1958 m. Versus aureus. pp. 48–58. ISBN 978-9955-34-411-7.