|
Žutautų Medsėdžiai
Žutautų Medsėdžiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytiniame pakraštyje, 6 km į pietryčius nuo Baublių.
Istorija
XVII a. Žutautų miške pradėjo kurtis naujakurių vienkiemiai, pavadinti Žutautų užusieniu. XVIII–XIX a. jame buvo mažiausiai 3 vienkieminės sodybos. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje užusienis tapo savarankišku Žutautų Medsėdžių kaimu.
1923 m. buvo 14 ūkininkų sodybų.[2] Lietuvos žemės reformos metu ūkių skaičius išaugo iki 16, prie kaimo buvo prijungti keli Mikoliškių dvaro Šmigdzių žemės sklypai. Kaimas turėjo savo kalvį, kuriuo buvo mažažemis Stuopelis.
1944–1952 m. Žutautų, Trakų ir Margių miškuose bazavosi Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai. Juos rėmė eigulys Stasys Stuopelis, Domicelė Lubienė ir kiti.[3]
1948 m. į Sibirą ištremti Juozas Baltuonis (partizano Juozo Baltuonio tėvas) ir Vincento Liaudanskio 6 žmonių šeima (V. Liaudanskis ir 6 metų duktė Viktorija mirė tremtyje).[4]
1978 m. iš kaimo iškeldinti paskutiniai gyventojai, kurie persikėlė į Žutautus, Baublius ir kitas gyvenvietes. Sunaikintam kaimui atminti buvę jo gyventojai senosiose kapinėse 1990 m. pastatė paminklinį akmenį, kurio užrašas skelbia: „Čia buvo Žutautų Medsėdžių 16 sodybų kaimas, stalinizmo pasekėjų sunaikintas 1944–1978“.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas
|
| 1919–1940 m.
|
Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
|
| 1940–1941 m.
|
Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
|
| 1941–1944 m.
|
Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
|
| 1944–1950 m.
|
Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
|
| 1950–1953 m.
|
Baublių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
|
| 1953–1963 m.
|
Baublių apylinkė, Kretingos rajonas
|
| 1963–1995 m.
|
Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
|
| nuo 1995 m.
|
Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
|
Gyventojai
Žymūs žmonės
Gimė:
Gyveno:
Kultūros paveldas
Šaltiniai
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925, p. 114
- ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kainas // Švyturys (Kretinga) - 1966, rugpjūčio 9, p. 3
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 426, 444
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, 2007, t. 3 (A–M), p. 109, 785–786
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997-10-24 pažyma. (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 928, l. 27–28)
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 1238, l. 202, b. 1239, l. 113, ap. 47, b. 264, l. 10v-11)
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios ir šv. Roko skulptūromis
Nuorodos
|
|
