Škorpion vz. 61
Tipas	pistoletas-kulkosvaidis
Variantai	vz. 61E, vz. 64, vz. 65, vz. 68, vz. 82, vz. 83, CZ-91S
Konstruktorius	Miroslav Rybář
Šalis	Čekoslovakija
Sukurtas	1959
Gamintas	Česka zbrojovka (pagaminta ~210 tūkst. vnt.)
Naudotas	1961 –
Naudotojai	Čekija ir dar >12 valstybių
Kalibras, mm	7,65 mm 9×19mm
Šovinys, mm	.32 ACP (7,65×17 mm Browning SR) (vz. 61, vz. 61 E) 9×19mm (vz. 68) 9×18 mm Makarov (vz. 65, vz. 82) .380 ACP (9×17 mm Short) (vz. 64, vz. 83)
Šaudymo sparta, n/min.	850 šūv./min. (vz. 61, vz. 61 E) 900 šūv./min. (vz. 82, vz. 83)
Svoris, kg	1.30 kg (vz. 61) 1.28 kg (vz. 61 E) 1.44 kg (vz. 82, vz. 83)
Ilgis, mm	517 mm (atrama atlenkta) 270 mm (atrama užlenkta)
Vamzdžio ilgis, mm	115 mm (vz. 61, vz. 61 E) 113 mm (vz. 82, vz. 83)
Pradinis greitis, m/s	320 m/s (vz. 61, vz. 61 E, vz. 82) 292 m/s (vz. 83)
Taikymo tolis, m	25
Dėtuvė	10 ar 20 šov. ragelis (9×19mm variantai - tiesi dėžutė)

Škorpion vz. 61 – čekiškas pistoletas kulkosvaidis. 1959 m. sukonstravo Miroslavas Rybaržas (1924–1970). Pavadintas Samopal vzor 61 ('pistoletas kulkosvaidis, 1961 m. modelis'), jį gamino Česka zbrojovka gamykla Uhersky Brode.

Sukonstruotas saugumo bei spec. paskirties pajėgoms. Priimtas į Čekoslovakijos kariuomenės ginkluotę, kaip asmeninis kai kurių žemo rango karininkų, kovos mašinų įgulų bei vairuotojų ginklas (vietoj pistoleto). Dabar „Škorpionus“ naudoja kai kurių valstybių kariuomenės.

„Škorpioną“ pagal licenciją gamino Jugoslavija (variantas M84; civilinis savitaisis variantas M84A naudoja šovinius .380 ACP (9×17 mm Short)).

Savitaisis ginklas su laisva spyna, šaunantis kai spyna yra priekyje. Šoviniai sukuria silpną atatranką, todėl galima naudoti laisvos spynos principą. Šovinį lizde laiko tik spynos inercija bei dvi grąžinimo spyruoklės. Iššaunant parako dujų slėgis stumia tūtelę atgal iš šovinio lizdo, įveikdamas spynos inerciją bei grąžinimo spyruoklių pasipriešinimą. Spyna ima judėti atgal ištraukdama tuščią tūtelę, kuri išmetama aukštyn pro uokso dangtelio angą.

„Škorpiono“ trumpumą užtikrino teleskopiška spynos, užmautos ant dalies vamzdžio, konstrukcija. Ginklas turi spyruoklės prilaikomą tūtelių išmetiklį, įtvirtintą spynos galvinėje dalyje, ir du kyšulius uokse.

Spyna palyginti lengva, tad „Škorpionas“ naudoja lėtinimo įtaisą, įtaisytą medinėje rankenoje, kuris mažina šaudymo spartą nuo 1000 šūv./min/ iki labiau priimtinų 850 šūv./min. Kai spyna pasiekia galinę padėtį, atskiros spyruoklės stumiamas lėtintuvo kablys užkabina spyną.

Tuo pačiu metu jis stumia lengvą spyruoklės prilaikomą stūmoklį gilyn į rankeną. Stūmoklis judėdamas žemyn suspaudžia savo spyruoklę ir jos varomas ima grįžti aukštyn ir sutinka besileidžiantį inercijos buferį. Tai sulėtina stūmoklio kilimą. Stūmoklis, pasiekęs viršutinę jo trajektorijos dalį, pasuka kablį ir išlaisvina prilaikomą spyną. Spyna ima judėti pirmyn, ir šūvio ciklas prasideda iš naujo.

Ginklas turi gaiduką, o nuleistuko mechanizmas turi ugnies būdo perjungiklį. Perjungiklio svirtelė yra kairėje uokso pusėje, virš pistoletinės rankenos, ir turi tris padėtis:

• 0 – saugiklis įjungtas (nuleistukas ir spyna fiksuojami priekinėje padėtyje),
• 1 – savitaisis režimas,
• 20 – automatinis režimas.^[1]

Šaudo 7,65×17 mm Browning SR (.32 ACP) šoviniais, jie konstruojant ginklą buvo standartiniai Čekoslovakijos saugumo pajėgų ginkluotėje.

Naudojamos dviejų tipų dvieilės dėtuvės – trumpas 10 šovinių ragelis (150 g) ir 20 šovinių ragelis (250 kg). Iššovus paskutinį ragelio šovinį spyna sustabdoma galutinėje padėtyje. Norint spyną grąžinti priekin reikia truktelėti užtaisymo rankenėlę.

Su trumpa dėtuve, kaip pistoletas, nešiojamas odiniame dėkle, panašiame į tipišką pistoleto dėklą. Dvi atsarginės ilgos dėtuvės nešiojamos atskiroje dėtuvinėje.

Į komplektą įeina valymo komplektas, kryptuko reguliavimo įrankis, alyvos buteliukas ir rankosaitis.

Turi paprastą atvirą taikiklį (taikymo nuotolis nustatomas 75 ar 150 m). Taikytis padeda vielinė petinė atrama, kuri gali būti užlenkta aukštyn priekin virš uokso.

7-tą dešimtmetį Čekoslovakijoje buvo sukurti dar trys Škorpiono vz. 61 variantai:

• vz. 64 – su .380 ACP (9×17 mm Short) šoviniais,
• vz. 65 – su 9×18 mm Makarov šoviniais ir
• vz. 68 – su 9×19mm šoviniais.

Šie trys variantai serijiniu būdu nebuvo gaminami. 10-tą dešimtmetį Česká zbrojovka siūlė dar tokius variantus:

• vz. 61 E – su .32 ACP šoviniais ir plastikine rankena,
• vz. 82 – su 9×18 mm Makarov šoviniais ir ilgesniu 113 mm vamzdžiu, tiesia dėtuve,
• vz. 83 – su .380 ACP šoviniais, tiesia dėtuve.

Civilinei rinkai buvo sukurtas modelis:

• CZ-91S – savitaisis, visų minėtų kalibrų (9×19mm kalibro – su tiesia dėtuve),

Labiausiai šiuolaikinis „Škorpiono“ variantas:

• CZ Skorpion EVO III – 9×19mm šoviniai, daugelis korpuso detalių plastikinės.

•  Afganistanas^[2]
•  Angola^[2]
•  Čekija^[2][3][4]
•  Egiptas^[5]
•  Indonezija: Komando Pasukan Katak kovinių nardytojų grupė ir Komando Pasukan Khusus specialių pajėgų grupė.^[6]
•  Irakas^[7]
•  Libija^[2]
•  Mongolija^[8]
•  Mozambikas^[5]
•  Serbija^[5]
•  Slovakija^[2]
•  Uganda^[2]
•  Jugoslavija^[5]