54°54′33″š. pl. 23°11′04″r. ilg. / 54.909191°š. pl. 23.184434°r. ilg. / 54.909191; 23.184434
Šilgalių koplyčia – koplyčia, esanti Šilgalių kaime, Šakių rajone, apie 0,5 km į šiaurę nuo Lepšių gyvenvietės. Gali būti pasiekiama nuo kelio 3811 Lukšiai–Griškabūdis pasukus apie 0,6 km pro Šilgalių ūkinius pastatus.
Priklauso Lukšių šv. Juozapo parapijai,[1] yra viena iš lankytinų vietų Lukšių seniūnijoje.[2] Koplyčia naudojama Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės švenčių metu.[3]
Pastatyta 1797 m. Yra regioninės reikšmės sakralinis paminklas, 2014 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[4]
Istorija
Koplyčia minima XIX a. bažnytiniuose dokumentuose. 1829 m. rašte minima, kad čia vyksta pamaldos ir Apaštalų Sosto leidimu švenčiami šv. Martyno atlaidai. 1832 m. sudarytame Lukšių parapijos koplyčių sąraše paminėta, kad Šilgalių kapinėse yra 1792 m. parapijiečių statyta, jų išlaikoma koplyčia. Titulo ji neturinti, vadinama tiesiog Šilgalių koplyčia. Joje tuo laiku būta vieno altoriaus, matyt su šv. Martyno atvaizdu (šio šventojo altorius XIX a. buvo ir Lukšių bažnyčioje).
1875 m. koplyčia apibūdinta išsamiau: statyta iš medžio, kvadrato formos, 11,5 pėdų ilgio, 9,5 pėdų pločio, 4,5 pėdų aukščio, šiaudų stogu. Joje buvo vienerios durys, du langai. Lubos ir grindys buvusios lentinės. Pridurta, kad pastato būklė prasta. Ir XIX a. pabaigoje, ir 1968 m. koplyčią dengė malksnų stogas. Iki XIX a. pabaigos stogo kraigo vidurį puošė grakštus šalmu užbaigtas bokštelis. Virš jo, ir koplyčios bei zakristijos stogų galuose kilo liaunos profiliuotos medinės smailės su kryželiais.
Sovietmečiu kapinaitės su jame stovėjusia koplyčia buvo apleistos, apaugusios krūmokšniais. Atgimimo pradžioje teritorija vietos bendruomenės pastangomis buvo sutvarkyta, koplyčios pastate atlikti būtiniausi remonto darbai (pakelti nuo žemės apatiniai sienojai, užlopytas stogas, atnaujintas altorius).
Architektūra
Statinys kompaktinio stačiakampio plano su trikampe apside ir zakristija vakariniame fasade. Stogas dengtas malksnomis. Įrengtas altorius su kiaurapjūviais mediniais augalinių motyvų drožiniais, mensa, retabulas. Sienų apdaila – augalinių motyvų polichrominė tapyba.
Ruošiamasi koplyčios pastatą suremontuoti, atstatant buvusį bokštelį su varpu ir kryžiumi, medines smailes su kryžiais (dalis jų išlikę ir saugoma seniūnijos sandėlyje). Šalia esančiose senosiose kapinaitėse vėl leidžiama laidoti.
Šaltiniai
