Šauklių kraštovaizdžio draustinis – saugoma erdvė Lietuvoje, Skuodo rajone, 3 km į pietvakarius nuo Mosėdžio, į rytus nuo Šauklių. Patenka į Salantų regioninį parką. Sudarytas 1995 m., išplėtus buvusį Šauklių geologinį draustinį (įsteigtas 1971 m., plotas 1,62 ha).
Svarbiausia saugoma vieta yra Šauklių riedulynas – prieš 12–13 tūkst. metų susidaręs paviršius su daugybe eratinių riedulių, kurie buvo išplauti ledyno tirpsmo vandenų ir sukrauti plačiame nuosruvos latake. Tai daugiausia kristaliniai, iki 3 m skersmens akmenys, atnešti ledyno iš Švedijos, vakarų Suomijos, Baltijos dugno uolienų masyvų.[1] Beveik pusė visų riedulių (48 %) yra granito atmainos, 23 % – gneisai ir migmatitai, 16 % – porfyrai ir porfyritai bei kitos uolienų rūšys. Riedulyne įrengtas pažintinis takas.
Kitos svarbesnės saugomos vietos yra panašaus pobūdžio Kulalių riedulynas, Rimšinės miškas.
Ant riedulyne glūdinčių akmenų randamos 3 retos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos kerpių rūšys. Tai gūbriuotoji, suodinoji ir daugialakštė saitakerpės. Draustinyje sutinkami ir saugomi vabzdžiai – rudakiai satyriukai. Čia taip pat gyvena ir veisiasi driežai, gluodenai. Sutinkami retesni paukščiai – tetervinai, plėšriosios medšarkės, vapsvaėdžiai, gervės, gulbės giesmininkės, sodinės startos, raibosios devynbalsės, dirvoniniai kalviukai, startsakaliai, pilkosios meletos. Būdingi viržynai, besikaitaliojantys su kadagių sąžalynais. Reti augalai: baltijinė gegūnė, dėmėtoji gegūnė, vyriškoji gegužraibė, žalsvažiedė blandis, statusis atgiris, paprastoji šertvė.[2][3]
Draustinyje yra archeologinio paveldo: Šauklių senovės kulto vieta, Šauklių akmuo su dubeniu, Šauklių senovės žemdirbystės vieta.
Šaltiniai
| Skuodo rajono savivaldybės saugomos teritorijos |
|---|
| | Nacionaliniai parkai | | | | Regioniniai parkai | | | | Valstybiniai draustiniai | | | | Savivaldybės draustiniai | | | | Biosferos poligonai | | | | Gamtos paminklai | | | | Valstybiniai gamtos paveldo objektai | | | | Savivaldybės gamtos paveldo objektai | |
|
