1945 m. rusų kareiviai nužudė kaimo gyventoją Petrą Rudį. Po Antrojo pasaulinio karo į Sibirą ištremtos Juozo Gaubio ir Juozo Žilio šeimos (6 žmonės).[4]
Kaimo pietvakarinėje dalyje buvusi pelkėta dauba, vadinama Karyklėmis. Pasakojama, kad carų laikais jose ponai bausdavo, mušdavo ir kardavo baudžiauninkus, o negyvus sumesdavo į pelkes.[12] Pasak kitų padavimų, šiose pelkėse rusų kareiviai pakorė ir nuskandino 1863 m. sukilėlius.
Senojoje kaimo kryžkelėje nuo seno stovėjo medinis koplytstulpis su Šv. Jurgioskulptūra, greta kurio 1901 m. pastatytas ažūrinis, stilizuoto augalinio ir geometrinio motyvo ornamentais papuoštas kaltinis kryžius, skirtas krikščionybės jubiliejui paminėti. Ta proga vietoje senojo buvo pastatytas naujas koplytstulpis su kaltiniu ornamentuotu kryželiu, kuris 1935 m. ir XX a. antroje pusėje atnaujintas. Kryžius ir koplytstulpis statyti bendromis kaimo gyventojų lėšomis, apjuosti statinių tvora. Kaltinis kryžius – saugotinas kultūros paveldo objektas, o koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu 1971 m. – registrinis kultūros paeldo objektas (unikalus kodas – 9552; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. DV1554).[13] Abu vertingi kaip Žemaičių kraštui būdingi kryždirbystės kūriniai, sukurti nežinomų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kartenos apylinkės liaudies meistrų.
