Žuvų odos darinys. Skiriamos keturios pagrindinės žvynų rūšys:
Plakoidiniai žvynai – juos turi daugelis kremzlinių žuvų: rykliai, rajos. Tokie žvynai išsidėsto taisyklingomis eilėmis. Kai kurių rūšių oda naudojama kaip šlifavimo priemonė. Žvynai plačiu pagrindu įsitvirtinę giliai odoje, aštrios jų viršūnės nukrypusios atgal. Žvyno viduje yra dentino sienelių apgaubta ertmė (panašiai kaip tikro danties pulpa), paviršių dengia panaši į dantų emalį medžiaga.
Kosmoidiniai žvynai – dažnai aptinkami iškastinių žuvų fosilijose. Dabartinių dvikvapių (dvikvėpių) žuvų žvynai išsivystė iš kosmoidinių žvynų.
Ganoidiniai žvynai – juos turi kaimanžuvės, amijos ir daugiapelekiai. Tokie žvynai dažniausiai yra rombo formos, tarpusavyje sujungti lanksčia jungtimi.
Cikloidiniai žvynai, būdingi didžiajai daugumai kaulinių žuvų. Šie žvynai persidengia lyg stogo čerpės. Cikloidinių žvynų atmaina su dantytu kraštu vadinami ktenoidiniais (gr. ktenos - šukos) žvynais.
Žvyniniai šarvai iš skujuočio žvynų (Indija, XIX a.).
