Žibininkų senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Markapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24481, senas registro kodas – L850) – neveikiančios kapinės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žibininkų kaime (Kretingos seniūnija), 0,4 km į pietryčius nuo kelio Palanga–Darbėnai, Joskaudų miške.
Kapinės
Įrengtos Žibos upelio dešiniojo kranto aukštumoje. Stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 25 m ilgio, 10 m pločio. Laidojimo žymių nesimato. Aukštuma smėlinga, apaugusi spygliuočių mišku. Rytiniame pakraštyje matosi buvusių apkasų žymės.
Teritorijos plotas – 0,02 ha, perimetras – 70 m.
Aplinkui kapines yra Žibininkų senovės gyvenvietė, o į pietus – Žibininkų kapinynas.
Istorija
Įrengtos buvusiose kaimo ganyklose, priešistorinės gyvenvietės teritorijoje. Veikė XVI–XVIII a. Laidoti Žibininkų gyventojai. Kapines uždarius, XIX–XX a. pr. jose buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Vadinamos Maro kapeliais, Markapiais. Pasakojama, kad čia laidotos maro epidemijos aukos.
Nuo seno kapinėse stovėjo kryžius ir koplytėlė su šventųjų skulptūromis. 1956 m. sovietų armijos karinių manevrų metu kryžius ir koplytėlė nugriauti, kapinių teritorijoje iškasti apkasai.
Apie 1933–1935 m. žvalgė Konstantinas Jablonskis, 1941 m. – Pranas Baleniūnas, 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1970 m. – Rimutė Rimantienė, 1992 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė). 1974 ir 1995 m. kartografuotos.
Kapinių teritorijoje aptikta žalvario amžiaus gyvenvietei būdingų žalvarinių ir akmens dirbinių.[1]
1998 m. kapinės įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L850), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]
Šaltiniai
