Žemutinė Saksonija (vok. Niedersachsen) – žemė šiaurės vakarų Vokietijoje, antroji pagal dydį šalyje. Plotas – 47,6 tūkst. km²; 8 mln. gyventojų (2000). Sostinė – Hanoveris.
Hildesheimo Švč. Marijos katedra, Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia, Ramelsbergo kasyklos, Goslaro istorinis miestas, Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema ir Fagus gamykla yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija
Dabartinė Žemutinės Saksonijos žemė apima istorinius Žemutinės Saksonijos, Ostfalijos (pietinė dalis) ir rytų Fryzijos (šiaurės vakarinė pakrantė) regionus. Ankstyvaisiais viduramžiais tai buvo saksų genčių gyvenama teritorija, kur IX a. pradžioje įkurta Saksonijos kunigaikštystė. Nuo XII a. pabaigos regionas buvo susiskaldęs į smulkius feodalinius vienetus, kurių svarbiausios buvo Brunsviko-Liuneburgo kunigaikštystė, Oldenburgo kunigaikštystė ir kt.
1813-1866 m. didžiąją dalį teritorijos valdė Hanoverio karalystė, kurią nukariavo Prūsija ir pavertė Hanoverio provincija. Dabartinė Žemutinės Saksonijos žemė (tuometinės Vokietijos Federacinės Respublikos sudėtyje) suformuota 1946 m. sujungus Hanoverio provinciją su 3 gretimomis Trečiojo Reicho sudėtinėmis valstybėmis: Oldenburgo, Brunsviko ir Šaumburgo-Lipės laisvosiomis valstybėmis.
Didžiausi miestai
Galerija
Nuorodos
.jpg)
