Žalioji įlanka (angl.Green Bay) – Mičigano ežero įlanka Jungtinėse Amerikos Valstijose, ties Viskonsino ir Mičigano valstijų pakrantėmis. Tęsiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius (nuo Big Bėj de Noko kyšulio iki Fokso upės žiočių) 190 km, plotis iki 37 km (ties Uolos salos sąsiauriu, tarp Uolos ir Šv. Martyno salų). Nuo Mičigano ežero įlanką skiria Doro pusiasalis (pietryčiuose) ir Gardeno pusiasalis (šiaurės rytuose).
Ties Sterdžen Bėjumi įrengtas laivybinis kanalas, kertantis Doro pusiasalį, ir leidžiantis sutrumpinti laivybinį kelią ir Grin Bėjaus uosto. Įplaukimas į įlanką natūraliu sąsiauriu sudėtingas dėl rifų ir uolų gausos.
Pagrindiniai uostai: Grin Bėjus, Marinetė, Menominis, Eskanaba. Šalia šiaurinio kranto įsteigtas Hiavatos nacionalinis miškas ir Menominio valstijos miškas.
1634 m. Žaliąją įlanką pasiekė pirmasis europietis – prancūzas Žanas Nikolė. Šioje įlankoje prasidėjo svarbus prekybos kailiais laivybinis kelias, toliau besidriekęs Fokso ir Viskonsino upėmis link Misisipės. 1968 m. įlankos dugne rasti apstūs mangano telkiniai.[1]
