Žadeikių vardu dabar vadinamas nuo XVI a. minėtas Šventų kaimas, priklausęs Šiauduvos tijūnijai. Šventų vardas siejamas su padavimais apie čia stovėjusią koplyčią – „šventą vietą“. Pasakojama, kad Šventų dvare, dabartinio Šventų parko vakariniame kampe, priešais Perimų gatvę (kryžkelė su Šventų gatve), buvus dvaro koplyčią. Esą tai patvirtina ir Kvėdarnos apylinkės 1938 m. Lietuvos karo topografiniame žemėlapyje Šventų parke pažymėtas kryžius. Pasak senųjų gyventojų, į šią vietą ne kartą taikėsi įvairūs lobių ieškotojai, tačiau duomenų, patvirtinančių koplyčios buvimo versiją, nerasta.
Daugelį metų Žadeikių gyventojai melsdavosi Kvėdarnos bažnyčioje. 1993 m. į Kvėdarną buvo paskirtas kunigas Romualdas Vėlavičius (g. 1963). 1995 m. Žadeikių pagrindinės mokyklos patalpose, mokyklos direktoriaus Bronislovo Aleksandravičiaus iniciatyva buvo įrengta koplyčia, kurioje sekmadieniais vyko pamaldos. Jis pasirūpino, kad būtų pristatytos patalpos naujajai mokyklos laisvalaikio salei, o buvusioje laisvalaikio salėje klebono Romualdo Vėlavičiaus konsultuojamas įrengė koplyčią. Ją 1995 m. gruodžio 17 d. pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius.[3] R. Vėlavičiaus dėka koplyčioje ant sienų pakabinti iš Kvėdarnos bažnyčios atgabenti, ten jau nebenaudoti Kryžiaus kelio stočių paveikslai.
2011 m. iš Vatikano gautas Dekretas, kuriuo suteikė tikintiesiems Žadeikių koplyčioje visuotinius atlaidus, skiriamus Šv. Kryžiaus Išaukštinimo dienos šventėje (rugsėjo 14).[4]
2019 m. vasario 17 d. Žadeikiuose minint Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ąsias metines, koplyčioje buvo pašventinti Žadeikių herbas ir vėliava.
.JPG)
