Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šventasis Gralis – legendinis artefaktas krikščioniškoje mitologijoje. Perkeltine prasme ši sąvoka naudojama apibūdinti sunkiai pasiekiamam arba nepasiekiamam tikslui.

Dėl legendos apie šv. Gralį kilmės yra keletas versijų. Pasak vienos iš jų, legendos pagrindu yra vienas iš ankstyvųjų šventųjų gyvenimų aprašymų. Pagal kitą versiją, legenda Britanijoje turi vietines šaknis, susijusias su keltų mitologija. Pagal trečią versiją, pasakojimas apie Gralį susijęs su slapta okultine bendrija, įkurta neatmenamais laikais ir valdančia slaptas žinias, perduodamas iš kartos į kartą.

Yra keletas versijų dėl šv. Gralio prigimties:

• labiausiai paplitusi versija yra tai, kad šv. Gralis yra taurė, iš kurios esą gėręs Jėzus Kristus per Paskutinę vakarienę. Į šią taurę Kristaus pasekėjai vėliau surinko keletą Nukryžiuotojo kraujo lašų.
• pasak kitos versijos, Gralis – šventas akmuo, susijęs su slaptuoju Jėzaus gyvenimu.
• pagal trečią versiją, Gralis – brangi mistinė relikvija, išlikusi tvano metu.

Anot įvairių padavimų ir legendų – Gralio taurė ją radusiam galėjo atnešti nuodėmių atleidimą, amžiną laimę ar net nemirtingumą. Viduramžiais šios taurės paieškos buvo populiarios ir Katalikų Bažnyčia neprieštaravo šiam dar ankstyvosios krikščionybės laikais susiformavusiam mitui.

• Longino ietis