Šv. Pranciškus Ksaveras lot. Franciscus Xaverius bask. Frantzisko Xabierkoa
Kobės miesto muziejuje saugomas Pranciškaus Ksavero portretas
Gimė	1506 m. balandžio 7 d. Ksaveras, Navaros karalystė
Mirė	1552 m. gruodžio 3 d. (46 metai) Čangčuano sala (dab. Guangdongo provincija), Kinija
Šventasis
Įšventintas	1619 m. spalio 25 d.
Kanonizuotas	1622 m. kovo 12 d.
Kanonizavo	Grigalius XV
Šventė	gruodžio 3 d.
Globoja	misijas Afrikoje, Kotarą Indijoje Agartalą Indijoje Ahmedabadą Indijoje Aleksandrą JAV maldos apaštalystę Australiją Bengaluru Indijoje Bombėjų Indijuje Borneo Keiptauną PAR Kiniją Dinadžpurą Bangladešą Tolimuosiuos Rytus Brangaus kraujo tėvus užsienio misijas Fraizingą Vokietijoje Goa Indijoje Fidžį Gryn Bėjų JAV Indiją Indianapolį JAV Japoniją Ki Vestą Sofijos universitetą Pranciškaus Ksavero universitetą Džolietą Kabankalaną Filipinuose Kolamą Indijoje Nasugbu Filipinuose Abujogą Filipinuose Alegriją Filipinuose Honkongą Makao Malindžio katalikų parapiją Kenijoje misionierius Brangiojo kraujo misionierius Navarą Ispanijoje šturmanus Naująją Zelandiją parapijines misijas maru sergančiuosius tikėjimo platinimą Zagrebą Kroatijoje Indoneziją Malaką Malaizijoje Brunėjų Pakistaną Singapūrą Šri Lanką
Veikla	šventasis, vienas žymiausių visų laikų misionierių.
Alma mater	Paryžiaus universitetas
Žinomas (-a) už	vienas iš Jėzaus draugijos įkūrėjų, misionieriavimas

Šv. Pranciškus Ksaveras SJ (Francis Xavier, vardas gimimo metu bask. Francisco de Jasso y Azpilicueta, lot. Franciscus Xaverius,bask. Frantzisko Xabierkoa, pranc. François Xavier, isp. Francisco Javier, port. Francisco Xavier, 1506 m. balandžio 7 d. – 1552 m. gruodžio 3 d.) – baskų katalikų misionierius ir šventasis, vienas iš Jėzaus draugijos įkūrėjų.

Gimė Ksavero mieste, tuometėje Navaros karalystėje (dab. Ispanija). Ignaco Lojolos bendražygis ir vienas pirmųjų septynių jėzuitų, 1534 m. Monmartre, Paryžiuje, davusių skurdo ir skaistybės įžadus.^[1] Vadovavo didžiulio masto misijoms Azijoje, daugiausiai Portugalijos imperijos Rytuose, pasiekė rezultatų, ypač tuometėje Portugalijos Indijoje, kur aktyviai dalyvavo misionieriškoje veikloje. 1546 m. Pranciškus Ksaveras laiške, adresuotame Portugalijos karaliui Jonui III, pasiūlė įkurti Goa inkviziciją.^[2][3][4][5] Kai kurie šaltiniai teigia, kad jis iš tikrųjų prašė paskirti ypatingąjį ministrą, kurio vienintelė pareiga būtų platinti krikščionybę Goa.^[6] Jis taip pat buvo pirmasis krikščionių misionierius, išvykęs į Borneo, Molukų salas ir kitas atokias nuo Europos vietoves. Minėtose vietovėse susidūrė su pasipriešinimu, taip pat sunkiau sekėsi išmokti vietines kalbas, tad misijų sekmė buvo gerokai menkesnė nei Indijoje. Ksaveras ruošėsi pratęsti savo misiją Ming Kinijoje, tačiau to padaryti nesuspėjo – sulaukęs 46 metų mirė Šančuano saloje.

1619 m. spalio 25 d. popiežius Paulius V jį paskelbė palaimintuoju, o 1622 m. kovo 12 d. popiežius Grigalius XV paskelbė šventuoju. 1624 m. jis tapo Navaros globėju. Žinomas kaip „Indijos apaštalas“, „Tolimųjų Rytų apaštalas“, „Kinijos apaštalas“ ir „Japonijos apaštalas“. Laikomas vienu žymiausių misionierių nuo apaštalo Pauliaus laikų.^[7] 1927 m. popiežius Pijus XI paskelbė dekretą „Apostolicorum in Missionibus“, kuriuo Pranciškus Ksaveras kartu su Šv. Kūdikėlio Jėzaus Terese buvo paskirti visų užsienio misijų globėjais.^[8] Kartu su šv. Ferminu yra Navaros globėjas. Navaros diena Navaroje mini Pranciškaus Ksavero mirties metines gruodžio 3 d.

Šventuoju laikomas katalikų, anglikonų^[9] ir liuteronų^[10] bažnyčiose.

Mene vaizduojamas vidutinio amžiaus, tamsaus gymio, trumpa barzda, dažniausiai vilkintis kamžą, laikantis krucifiksą arba leliją, besimeldžiantis, pamokslaujantis prie pagonių šventyklų, krikštijantis, stebuklingai išgydantis nepagydomus ligonius. Pranciškaus Ksavero mirtį vaizduojančiuose paveiksluose vaizduojamas vienišas su krucifiksu mažoje trobelėje.^[11]

Gimė kilmingoje šeimoje. 1525 m. Paryžiaus universitete pradėjo studijuoti teisę ir teologiją, kur 1529 m. susipažino su Ignacu Lojola ir tapo jo bendražygiu. Universitete iš viso praleido 11 metų.^[12]

1534 m. Monmartro koplyčioje Paryžiuje su Ignacu Lojola, šv. Pjeru Favru, Nikolu Bobadilja, Diegu Lainesu, Simuanu Rodrigešu ir Alfonsu Salmeronu įsteigė Jėzaus draugiją, o 1537 m. įšventintas kunigu. Dirbo sielovados darbą Bolonijoje, vėliau – Romoje, kur buvo Jėzaus draugijos sekretorius. 1540 m. vykdė misijas Lisabonoje, o kitais metais paskirtas popiežiaus nuncijumi visai Azijai ir išsiųstas misijoms į Indiją. 1542 m. atvyko į Goa, kur slaugė ligonius, apaštalavo tarp portugalų ir Indijos gyventojų, ypač vaikų ir vergų. Vėliau misionieriavo pietinės Indijos pakrantės žvejų kaimuose. Grįžęs į Goa davė iškilmingus vienuolinius įžadus. 1544 m. vyko į misiją Malabaro Krante, Ceilone, 1545 m. – Malakoje. 1549 m. išsilaipino Kagošimos saloje, kur skleidė krikščionybę tarp vietinių japonų (1551 m. duomenimis, Japonijoje į krikščionybę atsivertusiųjų skaičius buvo apie 1000). Grįžo į Indiją, paskirtas Goa provincijolu.^[11]

Mirė nuo karštinės Čangčuano saloje Kinijoje 1552 m. gruodžio 3 d., laukdamas valties, kuri jį nuplukdytų į žemyninę Kinijos dalį.^[13]

• Attwater, Donald (1965). The Penguin Dictionary of Saints. Penguin.
• Brodrick, James (1952). Saint Francis Xavier (1506–1552). London: Burns, Oates & Washbourne Ltd. pp. 558.
• Coleridge, Henry James (1872). The Life and Letters of St. Francis Xavier. 1. London: Burns and Oates.
• De Rosa, Giuseppe (2006). Gesuiti (italų). Elledici. p. 148. ISBN 9788801034400.
• Neill, Stephen (2004) [1984]. A History of Christianity in India: The Beginnings to AD 1707. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 9780521548854.
• Rao, R.P (1963). Portuguese Rule in Goa: 1510–1961. Asia Publishing House.

Vikiteka: Šv. Pranciškus Ksaveras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.