PROFILPELAJAR.COM

Šv. Marija Goreti

Visas vardas	Maria Teresa Goretti
Gimė	1890 m. spalio 16 d. Korinaldas, Ankonos provincija, Italijos karalystė
Mirė	1902 m. liepos 6 d. (11 metų) Netūnas, Romos provincija, Italijos karalystė
Šventasis
Paskelbtas palaimintuoju	1947 m. balandžio 27 d.
Kanonizuotas	1950 m. liepos 24 d.
Kanonizavo	Pijus XII
Šventė	liepos 6 d.
Globoja	nusikaltimų aukas, išprievartavimų aukas, paauglius, jaunimą

Vikiteka	Šv. Marija Goreti

Marija Goreti (it. Maria Teresa Goretti; 1890 m. spalio 16 d. – 1902 m. liepos 6 d.) – Italijos Katalikų Bažnyčios mergelė kankinė, viena iš jauniausių kanonizuotų šventųjų.

Istorija

Tėvas mirė, kai Marijai buvo devyneri, ir šeimai teko gyventi viename name su kita šeima – Sereneliais. Ji perėmė namų ruošos pareigas, kol motina ir broliai bei seserys dirbo laukuose.

Vieną popietę 20-metis Serenelių sūnus Alesandras jai pasiūlė seksualiai santykiauti. Kai ji atsisakė paklusti, šis mergaitei smogė peiliu 14 kartų. Marija buvo nuvežta į ligoninę, kur kitą dieną mirė atleidusi savo žudikui.

Alesandras buvo suimtas, nuteistas ir įkalintas. Kalėdamas jis atgailavo. Po 27 metų jis buvo paleistas iš kalėjimo ir aplankė jos motiną prašydamas atleidimo, kurį ji suteikė. Vėliau Alesandras tapo kapucinų vienuolyno broliu pasauliečiu ir mirė 1970 m. sulaukęs 87 metų.^[1] Marija buvo beatifikuota 1947 m., o kanonizuota 1950 m. Ji ypač gerbiama Pasionistų kongregacijoje.

Garbinimas

Marija buvo paskelbta palaimintąja 1947 m. balandžio 27 d. Ceremonijoje dalyvavo jos motina Asunta. Po trejų metų, 1950 m. birželio 24 d., Pijus XII kanonizavo Mariją kaip šventąją, „XX a. šventąją Agnietę“. Asunta vėl dalyvavo ceremonijoje kartu su likusiais keturiais sūnumis ir dukterimis; taip pat dalyvavo ir Mariją nužudęs Alesandras^[2]^[3]^[4].

Dėl didžiulės susirinkusiųjų minios kanonizacijos iškilmės vyko ne Šventojo Petro bazilikoje, o Šv. Petro aikštėje. Pijus XII kalbėjo ne kaip anksčiau lotyniškai, bet itališkai. „-Įsakome ir skelbiame, kad palaimintoji Marija Goreti gali būti garbinama kaip šventoji, ir įvedame ją į Šventųjų kanoną“. Iš viso pasaulio atvyko apie 500 000 žmonių, tarp jų dauguma jaunimo.

Trys Marijos broliai Andželas, Alesandras ir Marianas tvirtino, kad ji stebuklingai įsikišo į jų gyvenimus. Andželas išgirdo jos balsą, liepiantį jam emigruoti į Ameriką. Pranešama, kad Alesandras stebuklingai gavo pinigų sumą, kad galėtų finansuoti savo emigraciją ir prisijungti prie Andželo. Sandrinas mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose 1917 m., o Andželas mirė Italijoje, kai 1964 m. ten grįžo. Mariano pasakojo, kad girdėjo jos balsą, liepiantį jam likti tranšėjoje, kai likusi jo būrio dalis dalyvavo puolime prieš Austrijos-Vengrijos karius Isonzo upėje per Pirmąjį pasaulinį karą. Jis, vienintelis išgyvenęs tą puolimą, gyveno iki 1975 m. ir turėjo didelę šeimą^[5].

Marijos palaikai saugomi Švč. Malonės Dievo Motinos iš Šv. Marijos Goreti pasionistų bazilikos Netūne kriptoje. Dažnai neteisingai teigiama, kad jos kūnas po mirties liko nesuiręs. Taip yra dėl to, kad jos palaikai yra vaškinėje statuloje, gulinčioje ant nugaros stiklinėje skrynioje, ir ši buvo klaidingai painiojama su jos kūnu^[6]^[7].

Šventės diena

Marijos šventė, švenčiama liepos 6 d., buvo įtraukta į Bendrąjį Romos kalendorių, kai jis buvo peržiūrėtas 1969 m. Ji yra skaistybės, išprievartavimo aukų, mergaičių, jaunimo, paauglių, skurdo, tyrumo ir atleidimo globėja^[8].

Toronte jos garbei pavadinta didelė katalikiška pradinė mokykla.

Vaizdavimas mene

Dailėje Marija vaizduojama kaip jaunutė mergina banguotais plaukais, apsirengusi ūkininko drabužiais arba balta suknele, su lelijų puokšte rankose; kartais ji priskiriama pasionistų ordino gretoms, nes jos dvasiniam ugdymui vadovavo pasionistai. Ir lelijos, ir balti drabužiai yra tradicinės nekaltybės ikonos katalikiškoje ikonografijoje.

„Cielo sulla palude“ – 1949 m. Augusto Geninos režisuotas filmas, paremtas Marijos gyvenimu. Ją vaidina Ines Orsini, o Alessandro – Mauro Matteuci. Šis filmas 1949 m. Venecijoje vykusioje 10-ojoje tarptautinėje kino meno parodoje buvo apdovanotas prizu kaip labiausiai prisidėjęs prie dvasinio ir moralinio žmonijos tobulėjimo^[9].

1953 m. Marcelis Delannoy parašė radiofoninę operą „Marija Goretti“.

Vienuolikmetės mergaitės kanonizacijos potekstė 1955 m. William Gaddis romane „Atpažinimai“ (The Recognitions) buvo paremta Marijos byla^[10].

2003 m. kritikai palankiai įvertino italų RAI televizijos filmą „Maria Goretti“, kurį režisavo Giulio Base, o Marijos vaidmenį atliko Martina Pinto^[11].