Vienuolynas buvo įkurtas 612 m., kai, vadovaujant Šv. Otmarui, atskirą vienuolio celę įrengė airiųmisionieriusGallus.[1]
719 m. vienuolynas tapo benediktinųabatija, jau IX a. pasiekusi religinės, intelektualinės ir ekonominės šlovės aukštumas.
Po 1755–1768 m. rekonstrukcijos asnamblis įgavo baroko bruožų. 1755–1767 m. pastatyta vėlyvojo baroko bažnyčia nuo 1823 m. tapusi katedra, 1758–67 m. pastatyta biblioteka pasižymi rokokiniu interjeru.[2]
Išgarsėjęs dėl mokyklos ir bibliotekos, vienuolynas tapo vienu svarbiausių Vakarų kultūros centrų šioje Alpių pusėje.
2005 m. duomenimis, bibliotekoje yra apie 160 000 knygų. 2 200 jų yra rankraščiai, penkims šimtams jų − daugiau nei 1000 metų. Taip pat bibliotekoje yra unikalus IX amžiaus dokumentas − Šv. Galo žemėlapis.
