1568 m. salą atrado ispanų keliautojas Alvaras de Mendanja de Neira ir pavadino ją San Markosu. Tačiau ispanų keliautojas net nebuvo išlipęs į krantą. 1768 m. salą pakartotinai atrado prancūzų keliautojas Luisas Antuanas de Bugenvilis ir pavadino ją Prancūzijos užsienio reikalų ministro Etjeno Fransua Šuazelio garbei.
Iki XIX a. Šuazelio sala europiečiams ypatingo susidomėjimo nekėlė, o santykiai su kaimyninėmis salomis buvo gana priešiški. 1886 m. saloje buvo nustatytas Vokietijos imperijos protektoratas, o 1899 m. − Britanijos imperijos protektoratas. 1916 m. Šuazelyje įsiplieskė karas tarp vietinių genčių, kuris tęsėsi iki 1921 m.
II Pasaulinio karo metais Šuazelyje buvo išsilaipinę ir japonų ir amerikiečių kariai. Tačiau nuo esminių karinių veiksmų, sala buvo pernelyg nutolusi.
1978 m. Šuazelio sala tapo nepriklausomos Saliamono Salų valstybės sala.