Šonų gyvenama teritorija yra vadinama Mašonalandu. Šonai kalba keletu dialektų, kurie atskirais atvejais laikomi kalbomis. Pagal tai jie skaidomi į subgrupes, turinčias skirtingas tapatybes bei istoriją (dažniausiai atskiros subgrupės istoriškai turėjo savo valstybingumą). Paprastai išskiriamos šios šonų grupės:
Korekore, arba šiauriniai šonai – gyvena šiauriniame Mašonalande, t. y. Zimbabvės šiaurėje. Kalba korekore dialektu;
Zezuru – paplitę centrinėje Zimbabvėje, ten, kur yra sostinė Hararė. Jų naudojamas dialektas čizezuru yra laikomas standartiniu šonų kalbos dialektu;
Karangai (Karanga) – paplitę pietiniame Mašonalande, ten, kur kadaise stovėjo Didžioji Zimbabvė. Jie kalba čikaranga dialektu;
Manjikai (Manyika) – paplitę rytiniame Mašonalande, t. y. rytinėje Zimbabvėje ir vakarų Mozambike. Kalba čimanjika dialektu, kuris kartais išskiriamas kaip atskira kalba;
Ndau – paplitę į pietus nuo manjikų, daugiausia dab. Mazambiko teritorijoe. Kalba ndau dialektu, kuris kartais išskiriamas kaip atskira kalba;
Giminingomis čišona kalbomis kalba, ir kultūriškai su šonais artimai susiję yra ir šios etninės grupės:
Kalangai (Kalanga) – paplitę pietvakariniame Mašonalande, t. y. pietvakarinėje Zimbabvėje ir rytų Botsvanoje. Nuo XIX a. dauguma jų buvo asimiliuoti matabelių. Šiuo metu kalangų didžiuma gyvena Botsvanoje. Jie kalba čikalanga, kuri laikoma atskira kalba;
Nambjai (Nambya) – paplitę vakariniame Zimbabvės kampe. Jie kalba činambja kalba;
Nėra tiksliai žinoma šonų kilmė. Paprastai yra siūlomos dvi alternatyvios teorijos.
Viena jų, kurią grindžia pačių šonų žodiniai padavimai, juos kildina iš šiaurės, t. y. dabartinio Malavio ir Tanzanijos teritorijos. Padavimuose pasakojama, jog šonų, kalangų ir nambjų protėviai, dar vadinami mbiriais (Mbire) gyveno dabartinės Tanzanijos teritorijoje. Jų seniausias vadas buvo Thobela, kurį pakeitė Mambiri. Šio sūnaus, Murenga, laikais mbiriai pradėjo migracijas į pietus, kol Čaminuka laikais kirto Zambezę (tai įvyko apie XI a. pradžią). Iš pradžių mbiriai gyveno šiaurinėje Zimbabvėje, tačiau po truputėlį plito į pietus.
Vadovaujant Čigvangu, mbiriai nukariavo ir asimiliavo anksčiau atsikėlusias vietos bantu gentis (hungvius), įsitvirtino jų pagrindinėje gyvenvietėje Zimbabvėje, iš kur ilgainiui (apie XIII a.) sukūrė Zimbabvės karalystę. Čigvangu vėliau tapo žinomas kaip Čigvangu Rusvingo, pirmasis karalius.
Alternatyvi kilmės teorija tapatina šonų migracijas su kultūriniais srautas ir juos kildina iš pietų. Teigiama, kad jie X a. prie Limpopo upės sukūrė Mapongubvės karalystę, o vėliau, pasikeitus klimatui, migravo į šiaurę, kur sukūrė Didžiąją Zimbabvę. Tiesa, ši teorija prieštarauja tiek šonų, tiek vendų (dabartinių Mapungubvės teritorijos gyventojų) žodinei tradicijai.
Valstybės
mbirių statytos Didžiosios Zimbabvės fragmentas
Pradedant XIII a. šonai ir kalangai sukūrė nemažai klestinčių valstybių. Pirmoji jų buvo Zimbabvės karalystė, kontroliavusi prekybą su Svahilių krantu ir sukūrusi ekonominiais ryšiais paremtą genčių konfederaciją, kuri driekėsi Zimbabvėje, Mozambike, Botsvanoje ir Zambijoje. Šios karalystės dėka vieningos kultūrinės tradicijos bei kalba įsigalėjo didelėje teritorijoje, asimiliuodamos senasias gentis ir taip pasitarnaudanmos vieningo šonų kultūrinio arealo susiformavimui.
XV a. apleidus Didžiąją Zimbabvę, karalystės tradicijas perėmė Monomotapa karalystė, kuriam laikui įgijusi hegemoniją iki pat Indijos vandenyno pakrantės. Tačiau vėliau jai suirus į atskiras karalystes, ėmė formuotis atskiros šonų grupės. Pvz., Manikos karalystėje konsolidavosi manjikai, Kisangoje – ndau, Butuvoje – karangai ir kalangai. Dalis šonų migravo į vakarus, kolonizuodami iki tol neįsisavintas sritis, tapdami nambjais.
Nors XVII a. iš Butuvos kilęs rozvių klanas sukūrė Rozvių imperiją, kvazi-feoalinis susiskaldymas tęsėsi, o lokaliosios tapatybės tik stiprėjo. XIX a. pradžioje į šonų karalystes migravo karingos gentys iš pietų ndebeliai. Jie užvaldė kalangų ir karangų teritorijas, kurios nuo tada vadinamos Matabelelandu. Didelė dalis matebelių valstybei pavaldžių šonų buvo asimiliuoti ar sunaikinti.
Kolonizacija ir nepriklausomybė
XIX a. pabaigoje didžiumą šonų ir kalangų žemių užvaldė Britų imperija, kuri įjungė jas į Pietų Rodeziją. Tuo metu šonai, susivieniję su ndebeliais, sukėlė pasipriešinimo judėjimą, dar vadinamą Pirmąja čimurenga. Tuo pat metu manjikų ir ndau žemių didžiumą įsisavino Portugalijos Rytų Afrika. Tokiu būdu šonų žemės liko padalintos tarp Zimbabvės ir Mozambiko.
Kuomet 1965 m. Zimbabvės baltieji rodeziečiai paskelbė Zimbabvės nepriklausomybę, bet nedavė politinių teisių ir laisvių juodiesiems, šonai buvo pagrindinė jėga, sukėlusi pasipriešinimo karą, dar vadinamą Antrąja čimurenga. Juos atstovaujanti politinė jėga buvo ZANU (Zimbabvės Afrikos Nacionalinės vienybės) partija, tuo tarpu kitą Zimbabvės juodaodžių etninę grupę ndebelius atstovavo ZAPU. Ilgametis ZANU lyderis buvo Robert Mugabe, kuris paėmė valdžią po Zimbabvės nepriklausomybės 1980 m. Nuo tada šonai yra ne tik didžiausia, bet ir politiškai labiausiai atstovaujama etninė grupė Zimbabvėje.
Kultūra
Tradicinė šonų religija išskiria kelių rūšių dievybes. Svarbiausia dievybė yra Mvaris (Mwari), Dangaus dievas, kuris sukūrė visus daiktus ir žmones. Jis reguliuoja lietų, teikia derlingumą ir nustato pasaulio tvarką. Istorinėse šonų karalystėse Mvario žyniai užimdavo svarbią padėtį visuomenėje. Mažiau svarbios dievybės yra vadinamos mhondoro, ir tai yra sudievinti legendiniai protėviai ar istoriniai valdovai. Svarbiausi tarp jų yra Mambiris, Tovera, Murenga, Runis, Čaminuka, Mušavatu, Nehanda ir kt. Jie yra savotiški tautos sergėtojai, kurių kultas išryškėdavo išorinės grėsmės laikais. Dar smulkesnės dievybės yra vadzimu, šeimos globėjai, kurie saugo atskiras šeimas.
Mbira
Pagal šonų tikėjimą, blogį sukelia ne blogosios dvasios, o blogio linkintys žmonės, kurie gali verstis raganavimu ir uždėti prakeiksmą. Šonų kulto tarnai yra vadinami nganga, ir jie atsakingi už blogio jėgų bei prakeiksmo identifikavimą bei gydymą. Šiuo metu dauguma šonų yra priėmę krikščionybę, tačiau tradiciniai tikėjimai išlaiko savo įtaką.
Šonai garsėja savo muzika bei šokiais. Svarbiausias jų muzikinis instrumentas yra mbira, su kuriuo garsas išgaunamas mušant metalines plokšteles. Kartais jam naudojamas rezonatorius iš moliūgo - deze. Mbirai dažnai akompanuoja instrumentas hošo, gaminamas iš džiovinto moliūgo, paliekant viduje sėklas. Svarbūs šonų muzikoje yra ir būgnai, kurių rūšių yra daugybė.
Nuorodos
Pathisa Nyathi () Zimbabwe’s Cultural Heritage, p. 81
