Šiaurinės Luzitanijos karalystė – karalystė – projektas Šiaurės Portugalijoje, 1807 m. Napoleono sumanyta sukurti tam, kad Napoleono panaikintos Etrurijos karalystės karalius Liudvikas II turėtų ką valdyti.
1807 m. Portugalija atsisakė prisidėti prie Napoleono surengtos D. Britanijos žemyninės blokados. Pagal 1807 m. su Ispanija pasirašytą Fonteneblo sutartį (Traité de Fontainebleau) buvo planuojama okupuoti Portugaliją ir padalinti ją į tris dalis:
Šiaurinės Luzitanijos karalystė – šiaurinė Portugalijos dalis tarp Duero ir Minjo upių, kurioje yra tokie miestai kaip Portas ir Braga. Karalystė turėjo būti pavadinta pagal buvusią Romos provinciją Luzitaniją.
Portugalija – labai sumažinta Portugalija, apimanti žemes tarp Duero ir Tacho, su sostine Lisabona. Numatyta valdyti iš Prancūzijos.
Algarvės karalystė – pietinė Portugalija, piečiau Tacho upės. Ją turėjo valdyti ispanas hercogas Manuelis de Godojas (Manuel de Godoy), kuris turėjo gauti karaliaus titulą.
Po sutarties pasirašymo prancūzų kariuomenės įsiveržimas į Portugaliją tęsėsi, ir 1807 m. gruodžio 1 d. buvo užimta sostinė Lisabona.
1808 m. rugpjūtį Portugalijoje išsilaipino Artūro Velslio (Arthur Wellesley, būsimas pirmasis hercogas Velingtonas) vadovaujama britų kariuomenė, kuri ėmė atkūrinėti Portugalijos nepriklausomybę. Prancūzų kariuomenė buvo visiškai išstumta 1812 m.
