Šerbro sala – sala Atlanto vandenyne, Siera Leonės Pietinės provincijos Bontė apygardoje. Šerbro tauta saloje sudaro didžiausią etninę grupę.

Sala atskirta nuo Afrikos žemyno Šerbro upės šiaurėje ir Šerbro sąsiaurio rytuose.

Jos ilgis – 51,5 km, o plotis – ~24 km. Plotas – ~596 km². Tolimiausias taškas vakaruose yra Cape St. Ann.

Miestas Bontė rytuose yra pagrindinis uostas ir prekybinis centras.

Saloje yra virš 105 km tropinių paplūdimių, kurie skirti Siera Leonės Turizmo ir plėtros ministerijos turizmo plėtrai.

Pagrindinės ekonominės veiklos – ryžių auginimas, turizmas ir žvejyba.

Šerbro saloje, maždaug XIX amžiuje, buvo įkurtas britų postas kovai su prekyba vergais.

1861 m. sala buvo įgyta iš Šerbro tautos Fritauno kolonijos.

1815 m. Paul Cuffe Šerbro saloje apgyvendino 88 išlaisvintų vergų grupę.

Sala buvo ištirta Samuel J. Mills ir Ebenezer Burgess Amerikos kolonizacijos draugijos prašymu. Šis tyrimas paskatino Jungtinių Valstijų Kongresą 1819 m. kovo 3 d. priimti aktą, leidusi išlaisvintiems juodaodžiams vergams grįžti į jų „gimtinę“.

Grupė išlaisvintų vergų atvyko į Šerbro salą 1821 m., prieš 1822 m. balandi išvykstant, varomiems aplinkybių, į Providenso salą prie Mesurado iškyšulio (Cape Mesurado) dabartinėje Liberijoje.

Tikima, kad Šerbro saloje veisiasi žalieji, taip pat kietaodžiai vėžliai.^[1] Supančiame salą vandenyje gyvena didžiausios pasaulyje tarpūninės žuvys, apie ką liudija keli sportinės žūklės organizacijos IGFA įrašai, susiję su šia teritorija.

1974 m. saloje buvo 18 991 gyventojų.

7°33′ š. pl. 12°42′ v. ilg. / 7.550°š. pl. 12.700°r. ilg. / 7.550; 12.700