Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietryčių Azijos istorinis regionas Muang Hongsa
Šalis	rytų Mianmaras (Šanų valstija)
Tautos	tikrieji šanai
Miestai	Taungji, Sipau
Ankstyvieji tajų kultūriniai regionai: Muang Thaeng, Muang Sua, Muang Phuanas, Muang Čiang Hungas, Muang Hiranas

Šanų valstybės – istorinis regionas Pietryčių Azijoje, dabartinio Mianmaro rytinėje dalyje, kur dabar yra administracinė Šanų valstija. Jame istoriškai klestėjo šanų (tai yan) etninė grupė, kuri gyveno susiskaidžiusi į daug smulkių valstybėlių.

Šanų valstybių regionas yra išsidėstęs kalnuotoje teritorijoje, kurios didžioji dalis patenka į Salvino upės baseiną, taip vadinamoje Šanų plynaukštėje. Vakaruose jis ribojasi su derlingomis Iravadžio slėnio lygumomis. Tiesa Iravadžio aukštupis (Kačinų valstijos pietrytinė dalis bei Kinijos Dehongo prefektūra), gyvenamas šiaurinių tajų, irgi kai kuriais atvejais įtraukiamas į Šanų valstybių apibrėžimą. Kai kuriais atvejais tai khuen žemės rytuose irgi įtraukiamos į Šanų valstybių apibrėžimą.

Šiaurėje regionas ribojasi su dzingpo teritorijomis, šiaurės rytuose - su Košanpje, o šiaurės vakaruose – su kalnuotomis lisu gyvenamomis teritorijomis. Vakariniai Šanų valstybių kaimynai yra va tautos, kurios atskiria šanų valstybes nuo Čeng Hungo (žaliųjų tajų) pietų Junane. Į pietus nuo va gyvena tai khuen. Į pietus nuo Šanų valstybių yra Muang Hirano ir kajahų teritorijos.

Regioną vagoja gausios Salvino baseino upės, kurios sukuria gausius tinkamus gyvenimui ir žemdirbystei slėnius.

Tajų istorija
Tailando, Laoso
Lygumų karalystės VIII-XIII a.:
Khmerų imperija, Dvaravati, Haripundžaja
Aukštumų karalystės VIII-XIII a.:
Nandžao, Čeng Hungas, Sua, Hiranas
Karalystės XIII-XVIII a.:
Lan Na, Lan Sangas, Sukhotajus, Ajutaja, Šanų valstybės
Karalystės XVIII-XIX a.:
Thonburis, Vientianas, Luangprabangas, Čampasakas, Phuanas
Ratnakosinas, Prancūzijos Indokinija
Tailando karalystė,
Laoso karalystė > Laoso LDR
Istoriniai regionai:
Thaengas, Čeng Hungas, Phuanas, Sua, Isanas, Šiaurės Tailandas, Centrinis Tailandas, Hongsa

Iki šanų atsikėlimo regionas buvo tankiai gyvenamas. Tikriausiai didžioji dalis gyventojų buvo monams ir khmerams giminingi austroaziečiai, kurių palikuonys yra dabartinės va ir palaungų tautelės. Be to, nemažą tuometinės populiacijos dalį sudarė ir tibetiečių-mjanmų grupės kalbomis kalbėjusios tautos, kurių palikuonys yra pa-o, danu, akhai, ačangai, laši ir kiti.

Šanų įsitvirtinimas dabartinėse teritorijose siejamas su tajų migracijomis, vykusiomis VIII–X a. Tajų kalba kalbėjusios grupės migravo iš rytų į Šanų plynaukštę ir čia apsigyveno, pavergdami, asimiliuodami ir sunaikindami vietos tautas. Nepaisant ilgalaikės asimiliacijos, regionas iki šiol yra labai etniškai mišrus.

Apgyvendinę kalnyną šanai organizavo visuomenę vadinamaisiais mongais – ankstyvaisiais politiniais dariniais, kurie savo centrus turėjo kalnų slėniuose, kur viena didesnė gyvenvietė apjungdavo aplinkinius kaimus. Dėl to dauguma šių gyvenviečių turi pavadinime žodį mong. Toliau tęsiantis konsolidacijai, atskirus mongus apjungė didesnės valstybės, kurias valdė valdovai, tituluojami saopa.

Skirtingai nei kiti tajai, šanai nesukūrė didelių valstybių, o gyveno susiskaldę į smulkius politinius vienetus. Didžiausios jų valstybės buvo Iravadžio aukštupio Mong Jangas bei Mong Kaungas. Plynaukštėje svarbiausios valstybės buvo Senvi, Sipau, Mong Mitas ir kt.

Šanų valstybės XVI a. pradžioje susivienijo vadovaujant Mong Jango valdovui, ir 1527 m. užėmė galingą Avos karalystę Iravadžio slėnyje. Tiesa, šanų hegemonija truko neilgai, kadangi tarp jų kunigaikščių trūko vienybės. 1555 m. pietiniame Iravadžio slėnyje buvusi Taungu karalystė nukariavo Avą, o vėliau per keletą metų pajungė ir visas šanų valstybes. Tiesa, jos išlaikė nemažą autonomiją Birmos teritorijoje.

XVII a. sustiprėjo kita kaimynė, Mingų Kinija, kuri įtraukė devynias ryčiausias šanų valstybes į savo įtakos sferą, o galiausiai prisijungė jas ir oficialiai. Šanų saopa buvo traktuojami kaip tusi: jiems leista valdyti, tačiau jų valdžia buvo kontroliuojama centrinės valdžios. Šios valstybės tapo žinomos kaip „Devynios šanų valstybės“, arba Košanpye. XVIII a. Mianmaro armija trumpam atsiėmė šią teritoriją, bet vėliau ji vėl buvo sugrąžinta Kinijai, kur išlieka iki mūsų dienų. Šiame regione susiformavo atskira nuo pagrindinių šanų etninė grupė – tai neua.

1885 m. Britai užkariavo Konbaungų Birmą ir pavertė ją savo kolonija. Kartu į jų valdžią pateko ir šanų karalystės. Jos traktuotos kaip atskiras teritorinis vienetas Federacinės šanų valstijos. Kiekvienai tradicinei karalystei suteikta autonomija, tačiau jos buvo kontroliuojamos centrinės valdžios.

1947 m. Birmai gavus nepriklausomybę, šanų teritorijos atiteko jai, ir buvo organizuotos kaip atskira valstija. Tiesa, dalis buvusių šanų valstybėlių priskirtos Kačinų valstijai. 1962 m. įvykus kariniam perversmui, panaikinta šanų tradicinė monarchija ir suvaržytos teisės. Tai inspiravo šanų kovą su centrine valdžia, kuri tęsiasi iki dabar. Vyksta intensyvi šanų migracija iš Mianmaro, formuojasi gausi diaspora.