PROFILPELAJAR.COM

Oficialus statusas
Šanų kalba လိၵ်ႈတႆး
Kalbama	Mianmare
Kalbančiųjų skaičius	3,3 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	tajų-kadajų tajų šiaurės rytų tajų šanų
Rašto sistemos	mjanmų
Oficiali kalba	-
Kalbos kodai
ISO 639-1	-
ISO 639-2	shn
ISO 639-3	shn
Vikipedija Šanų kalba

Šanų kalba (လိၵ်ႈတႆး = Tai Yay) – tajų-kadajų šeimos kalba gimininga tajų kalbai, naudojama šiaurės rytų Mianmare (Šanų valstijoje) ir, vietomis, Tailande. Taip pat šanų ir kalbančių šanų kalba yra Sipsongpanos regione Junano provincijoje, pietvakarių Kinijoje, kuri ribojasi su rytine Šanų valstijos siena. Šanų kalba turi penkis tonus ir yra Kam-Tai arba Kadai kalbų šeimos dalimi, kuri randama nuo Šiaurinio Mianmaro ir Indijos, vakaruose, iki Pietinės Kinijos, šiaurėje, ir iki Laoso, rytuose.

Manoma, kad terminas „Šan“ yra mjanmų kalbos „Siam“ variantas, kuris be abejo reiškia, kad etniniai bamarai laikė šanus tajais.

Šanų kalbos mokymasis yra apsunkintas karinės chuntos valdymo Mianmare ir pabėgimo į Tailandą sunkumo.

Kalbančiųjų šanų kalba skaičius nežinomas iš dalies dėl to, kad nežinomas šanų skaičius. Apskaičiavimo diapazonas svyruoja nuo 4 milijonų iki 30 milijonų, tačiau galimas dalykas, kad šanų yra apie 6 milijonus, įskaitant iš dalies kalbančius šanų kalba; apytikris jų yra 3,3 milijono. Daug šanų, kalbančių vietiniais dialektais, taip pat kalba prekybos partnerių kalba. Nedaugelis žmonių gali skaityti ar rašyti šanų kalbos raštu, ypač užsieniečiai.

Dėl vyraujančio chaoso Mianmaro vyriausybėje, vienas iš pasirinkimų mokslo žmonėms – tyrinėti šanus ir jų kalbą Tailande, kur šanų tautos pabėgėlių priskaičiuojama iki 2 milijonų, ir Mae Hong Son provincijoje, tapusiais namais šanų daugumai.

Pagrindinis informacijos šaltinis apie šanų kalbą anglų kalba yra Dunwoody Press išleista knyga „Šanų kalba angliškai kalbantiems“ (Shan for English Speakers). Ši leidykla taip pat išleido šanų-anglų kalbų žodyną.

Kaip jau minėta aukščiau, šanų kalba priklauso tajų kalbų grupei (Kam-Tai arba Kadai). Ji turi penkis tonus, kurie kažkiek neatitinka tajų kalbos tonų, ir „šeštą toną“, naudojama pabrėžimui. Jo užrašymas gali būti vadinamas pseudo-mjanmų šriftu, kuris panašus į mjanmų kalbą atsitiktiniam stebėtojui, bet faktiškai yra visiškai skirtingas, todėl, kad šonų kalba neturi jokių ryšių su mjanmų kalba, priklausančia Kinų-tibetiečių kalboms.

Šanų kalbos tonai atitinka tajų kalbos tonus taip:

    1. Šanų kalbos žemas tonas atitinka tajų kalbos žemą toną.
    2. Šanų kalbos aukštas tonas atitinka tajų kalbos aukštą toną.
    3. Šanų kalbos kylantis tonas artimas tajų kalbos kylančiam tonui.
    4. Šanų kalbos žemėjantis tonas artimas tajų kalbos žemėjančiam tonui.
    5. Šanų kalbos vidurinis tonas skiriasi nuo tajų kalbos vidurinio tono. 
        5a. Jis žemėja gale ir todėl dauguma žmonių žiūri į šanų kalbą kaip į
          5a1. "aukštą žemėjantį toną", plius 
          5a2. "vidutinį-žemėjantį toną".

Raštas

Šanų kalbos raštas mažiau komplikuotas nei tajų kalbos raštas. Jis turi tik 18 priebalsių ir visi tonai yra aiškiai pažymimi nedviprasmiškais toniniais žymekliais (jei nėra jokio žymeklio, pagal nutylėjimą naudojamas kylantis tonas). Priebalsių skaičius vadovėliuose gali skirtis: yra 18 visuotinai pripažintų šanų kalbos priebalsių ir keturi papildomi, kurie ženklina nesančius šanų kalboje garsus, tokius kaip „b“, „d“, „f“, ir „th“ kaip žodyje thin (anglų kalba). Paskutiniai keturi yra gana reti. Papildomai daugelis redaktorių įtraukia „mokomuosius priebalsius“, naudojamus palaikyti pagrindinius balsius, bet kai kurie to nedaro. Taigi vadovėliuose gali būti 18-23 šanų kalbos priebalsiai.

Šanų kalboje taip pat trūksta kai kurių sudėtinių balsių, esančių tajų kalboje, todėl šanams besimokantiems tajų kalbos iškyla sunkumų su tokiais garsais, kaip „ia“, „ua“, ir „uea“. Šanų kalboje visi šie garsai susilieja į vieną balsį. Šanų kalboje taip pat trūksta sisteminio skirtumo tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, būdingų tajų kalbai. Nors šanų kalboje yra kai kurie ilgieji ir trumpieji balsiai, iš kurių daugelis tajų kalbos ilgieji-trumpieji, skirtumai šanų kalboje gali būti parodyti tik naudojant atitinkamą toninę kaitą.

Šaltiniai

The Major Languages of East and South-East Asia. Bernard Comrie (London, 1990).
A Guide to the World’s Languages. Merritt Ruhlen (Stanford, 1991).
Shan for English Speakers. Irving I. Glick & Sao Tern Moeng (Dunwoody Press, Wheaton, 1991).