Zundo jūros mūšis – pirmasis Livonijos kryžiaus žygio mūšis, įvykęs 1210 m. balandžio 18 d. (per Velykas) Baltijos jūros „Zundo“ sąsiauryje, tikriausiai prie Gotlando krantų tarp kuršių ir Rygos vyskupo Alberto pajėgų.
Nors kuršai 1201 m. buvo sudarę taiką su Rygos vyskupu ir iki šio mūšio nekonfliktavo su kalavijuočiais, pastarieji, grįždami į Vokietiją, pamėgino užpulti aštuonis kuršių vikingų laivus. Įvertinus jų vidutinį įgulos dydį (20–30) kuršių pajėgas galėjo sudaryti 160–240 vyrų. Mūšyje dalyvavo ir pats Rygos vyskupas Albertas, tačiau kronikoje neužsimenama, ar puolimas vyko jo įsakymu.
Puldami kalavijuočiai persėdo į valtis ir yrėsi link kuršių laivų. Pastarieji sustatė laivus poromis ir perkėlę krovinius aukštai į orą iškėlė laivų priekius. Pirmosios dvi atplaukę vokiečių valtys įstrigo tarp suporuotų laivų ir nieko negalėjo padaryti prieš aukštai laivuose buvusius kuršius. Kuršiai iš patogesnės padėties nukovė apie 30 vokiečių, po ko likę užpuolikai pasitraukė į savo laivus. Kuršiai paėmė žuvusiųjų drabužius ir kitą turtą. Vėliau kūnus palaidojo vietos gyventojai.
Apie kuršių vadą ir kuršių nuostolius duomenų nėra.[1]
Kuršių pergalė paskatino lyvių, estų, žiemgalių bruzdėjimus prieš Rygos vyskupo ir Kalavijuočių ordino valdžią bei nesėkmingą kuršių ir lyvių išpuolį prieš Rygos miestą 1210 m. liepos mėn., lietuvių antpuolį prieš Kuokensę.
Šaltiniai
Išnašos
