Zoltán Kodály (1882 m. gruodžio 16 d. Kečkemėte – 1967 m. kovo 6 d. Budapešte) – vengrų kompozitorius, etnomuzikologas, muzikos pedagogas, kalbininkas ir filosofas. Sukūrė Kodalio muzikinį ugdymo metodą.
Biografija
Gimė Kečkemėte, Vengrijoje. Vaikystėje išmoko groti smuiku. 1900 m. įstojo į Budapešto universiteto Kalbų katedrą ir tuo pat metu pateko į Hanso von Kösslerio kompozicijos klasę Karališkojoje Vengrijos muzikos akademijoje. Baigęs mokslus, metus studijavo Paryžiuje.[1]
1905 m. lankėsi atokiuose kaimuose, rinkdamas dainas ir įrašydamas jas į fonografo cilindrus. 1906 m. parašė disertaciją apie vengrų liaudies dainą „Strofinė konstrukcija vengrų liaudies dainoje“. Maždaug tuo metu Kodalis susitiko su kolega kompozitoriumi ir tėvynainiu Bélu Bartóku, kurį supažindino su kai kuriais liaudies dainų rinkimo metodais. Jiedu tapo viso gyvenimo draugais.
Kodalis iki 1923 m. nesulaukė didžiulės sėkmės. Tais metais koncerte, skirtame Budos ir Pešto sujungimo penkiasdešimtmečiui paminėti, pirmą kartą atliktas vienas žinomiausių jo kūrinių Psalmus Hungaricus (ta pačia proga įvyko Bartóko šokio siuitos premjera).
1958 m. lapkritį, po 48 santuokos metų, mirė pirmoji Kodalio žmona Emma.[2] 1959 m. gruodį Kodály vedė Sarolta Péczely.
1966 m. gastroliavo JAV ir skaitė specialią paskaitą Stanfordo universitete, kur jam dalyvaujant buvo atliekama dalis jo muzikos.[3]
Mirė 1967 m. Budapešte, būdamas 84 metų.[4]
Galerija
Išnašos
