Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė (Seiliūnaitė; 1893 m. kovo 18 d. Girnakalnyje, dab. Trakų raj. – 1941 m. birželio 26 d. Panevėžyje) – gailestingoji sesuo, Panevėžio NKVD kankinė.[1][2]
Biografija
Baigė keturias gimnazijos klases ir gailestingųjų seserų kursus Kaune. 1919 m. dirbo Vilniaus apskrities Raudonojo Kryžiaus gailestingąja seserimi Lentvaryje.
1922 m. sukūrė šeimą, ištekėjo už 4-ajame Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke tarnavusio karininko Kosto Kanio-Kanevičiaus. 1922–1924 m. dirbo Kauno karo ligoninėje.
Nuo 1924 m. Z. Kanevičienė persikėlė gyventi į Panevėžį. 1931–1941 m. dirbo Panevėžio apskrities ligoninės Chirurgijos skyriuje.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Panevėžio ligoninėje buvo gydomi sužeistieji raudonarmiečiai, čia buvo atvežami sužeisti ir sergantys civiliai. Kalbėta, kad ligoninėje buvo slapta priimami ir Lietuvos partizanai. Įstaigos personalas patyrė sovietinių okupantų smurtą – keli žinomi chirurgai Antanas Gudonis, Stanislovas Mačiulis, Juozas Žemgulys buvo suimti ir uždaryti NKVD rūsiuose (dab. Panevėžio kraštotyros muziejus). Gailestingoji sesuo Z. Kanevičienė pati atvyko į NKVD būstinę, norėdama pagelbėti įkalintiems gydytojams. Tačiau ji buvo suimta ir kartu su gydytojais 1941 m. birželio 26 d. žiauriai nukankinta. Ji buvo įtarta slaugiusi Birželio sukilimo dalyvius.[1]
Palaidota Panevėžio stačiatikių kapinėse, netoli Viešpaties Prisikėlimo cerkvės.[3]
Atminimas
1943 m. rugsėjo 23 d. ligoninės kieme atidengtas paminklas nužudytiems gydytojams (aut. Bernardas Bučas), kurį pašventino vyskupas Kazimieras Paltarokas. Vėliau jis buvo užkastas. 1988 m. atkastas, restauruotas ir atstatytas.[4]
Atgimimo metais viena iš Panevėžio gatvių pavadinta Z. Kanevičienės vardu. 2000 m. jos vardas įrašytas į Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą).[2]
Šaltiniai
