Vadovaujamas B. Stundžios, 2003 m. Vilniaus universitete V. Rinkevičius apgynė bakalauro darbą „Paveldėtoji lietuvių kalbos leksika (medžių pavadinimai)“, 2005 m. – magistro darbą „Vardažodžių kirčiavimas prūsų kalbos III katekizme“, 2009 m. – daktaro disertaciją „Prūsų kalbos kirčiavimo sistema“.[7] 2010 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga V. Rinkevičių ir fiziką Jūrą Mickevičių pripažino geriausių 2009 m. disertacijų autoriais ir juodu pagerbė „Geriausios disertacijos“ apdovanojimu.[8] 2015 m. V. Rinkevičius tapo Jono Kazlausko premijos laureatu.[5]
2024 m. duomenimis, V. Rinkevičius yra dalyvavęs 10-yje mokslo projektų, iš jų 7-iems vadovavo: „Baltlingva (Baltų lingvistinio paveldo tyrimai ir sklaida informacinėmis technologijomis)“ (2007–2008 m., projekto dalyvis), „Etimologijos (lietuvių kalbos etimologinė duomenų bazė)“ (2009–2012 m., projekto dalyvis; duomenų bazė prieinama internetu), „VI tarptautinis baltų ir slavų kalbų akcentologijos seminaras“ (2010–2011 m., projekto vadovas), „Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė“ (2011–2013 m., projekto vadovas; Vilniaus universitetas geriausio taikomojo darbo kategorijoje V. Rinkevičiui už šią internete prieinamą duomenų bazę 2014 m. skyrė apdovanojimą[9]), „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“ (2013–2014 m., projekto dalyvis), „Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija II“ (2015 m., projekto vadovas), „Naujų baltistikos veikalų vertimas“ (2016–2017 m., projekto vadovas), „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (2017–2023 m., projekto dalyvis, veiklos vadovas), „Lietuvių kalbos kirčiavimo sistema: kilmė ir istorinė raida“ (2018–2021 m., projekto vadovas[10]), žurnalo „Baltistica“ leidyba (2022–2024 m., projekto vadovas).[11] V. Rinkevičius pasaulio studentams ir plačiajai visuomenei su kitais Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojais rengia vaizdo paskaitų ciklą „Baltistikos miniatiūros“;[12] šios vaizdo paskaitos keliamos į YouTube socialinį tinklą.
V. Rinkevičius skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, skaitė kviestines akademines paskaitas Lenkijos, Latvijos, Slovėnijos, Vokietijos, Šveicarijos universitetuose. Dažnai dėsto viešas paskaitas visuomenei.[3] Parengė V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodyno“ antrąjį leidimą (2013).[1] V. Rinkevičiaus rūpinimusi 50 „Baltisticos“ tomų prieinami internetu.[5] Tarp pasaulio akcentologų plačiai žinoma V. Rinkevičiaus monografija „Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija“ (2015),[5][13] o studijų knygą „Prūsistikos pagrindai“ (2015), pasak autoriaus, kaip „prūsų kalbos įvadą šiuo metu naudoja įvairių pasaulio universitetų mokslininkai bei studentai“.[6]
Asmeninis gyvenimas
Žmona – dailininkė, gimdyvės padėjėja Ingula Rinkevičienė.[14][15] Pagerbdamas didžiąsias – lietuvių, latvių ir prūsų – baltų tautas ir kalbas, savo trims sūnums V. Rinkevičius davė baltiškus vardus: Daumantas (lietuviškas), Guntis (latviškas) ir Auktumas (prūsiškas).[5] V. Rinkevičius yra folkroko grupės „Spanxti“ (2001) ir, drauge su Povilu Vaitkevičiumi, etnoindustrinės grupės „Lauxna Lauksna“ (2003) įkūrėjas.[16]
Dėstomi dalykai
V. Rinkevičiaus Vilniaus universitete dėstomi dalykai:[17]
,_2023.jpg)