Voveraičių senovės žemdirbystės vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 28714; senas registro kodas A1827; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV528) – senovės žemdirbystės vieta centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Voveraičių kaime (Kretingos seniūnija), 1,95 km į šiaurės rytus nuo kelių Kretinga – Salantai ir Šukė – Voveraičiai sankryžos, Pilsupio dešiniajame krante.
Senovės žemdirbystės vieta
Aukštuma, apaugusi pušynu ir lapuočiais medžiais. Rytinėje dalyje išliko 10 akmenų krūsnių, o vakariniame pakraštyje – akmenų pylimas. Krūsnys labai suplokštėjusios, apardytos, 2–5 m skersmens, 0,1–0,2 m aukščio, pylimas – 100 m ilgio, 2,5–3 m pločio, 0,2 m aukščio.[1]
Teritorijos plotas – 2,59 ha.
Istorija
Buvusiose bendrosiose kaimo ganyklose yra buvę daugiau kaip 100 akmenų krūsnių. Po Lietuvos žemės reformos ganyklos atiteko Stepui Pabrėžai, kuris 1938 m. įdirbdamas plėšininę žemę, didžiąją dalį krūsnių nuardė, jas ardydamas rado anglių, pelenų, keramikos šukių.[2]
1939 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1940 m. – Pranas Baleniūnas, 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1984 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (turimų vadovas Romas Olišauskas), 2002 m. – Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologinė ekspedicija (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius). 1976 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotografinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 2003 m. – Kultūros paveldo centras.
1972–1984 m. – vietinės reikšmė archeologijos paminklas (Voveraičių pilkapiai, vad. Akmenų krūsnimis, AV528),[3], 2004 m. įrašyta į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1827),[4] 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]
Šaltiniai
