Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (1930–1946 m. Vytauto Didžiojo universitetas, 1946–1950 m. Kauno universitetas) dėstytojas, 1924–1940 m. ir 1944–1946 m. medicinos fakulteto dekanas, 1940–1941 m. prorektorius, nuo 1922 m. profesorius. Jo iniciatyva 1929 m. pastatyta Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, 1933 m. – Medicinos fakulteto, 1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto klinikų rūmai. 1951–1966 m. Kauno medicinos instituto dėstytojas, Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros, 1922 m. įkurtos jo iniciatyva, vedėjas. 1946–1961 m. Lietuvos mokslų akademijos Gamtos ir taikomųjų mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1948 m. TSRS medicinos mokslų akademijos narys korespondentas.
Mokslinė veikla
Tyrė Lietuvos gyventojų įvairių grupių mitybą, pateikė racionalios mitybos pasiūlymų. Pirmasis Lietuvoje ėmė nagrinėti anafilaksijos klausimus – atsiradimą, eigą, paveldimumą, ištyrė anafilaksinio šoko intensyvumą. Sukūrė alergologų mokyklą. 16 vadovėlių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms autorius.[3]
J. Lašienė, B. Padegimas. Akademikas Vladas Lašas, Vilnius, 1980 m.
Lašas Vladas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 32.
Lašas Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1958, t. 14, p. 196.
Stakeliūnaitė D., Lašas Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 209–214.
Stakeliūnaitė D., Lašas Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 356–357.
↑Vladas Lašas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 554 psl.