Vladas Grinaveckis (1925 m. rugpjūčio 15 d. Šiauduvoje, Laukuvos valsčius – 1995 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
Žmona Elena Grinaveckienė. 1952 m. baigė Vilniaus universitetą. 1955–1994 m. Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. Vilniaus pedagoginis universitetas) dėstytojas, 1963–1966 m. Lietuvių kalbos katedros vedėjas. 1970 m. filologijos mokslų daktaras. Nuo 1972 m. profesorius.[1] Palaidotas Laukuvoje.
Mokslinė veikla
Tyrė bendrinės lietuvių kalbos ir tarmių santykius, kirčiavimą. Svarbiausia tyrimų sritis – žemaičių tarmė, ypač jos fonetikos istorija. Parengė mokomųjų knygų, paskelbė tarmių tekstų.[2]
Bibliografija
- Gimtosios mokinio tarmės panaudojimas literatūrinės kalbos tarties ir rašybos mokymui, 1962 m.
- Gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimo pagrindai, 1980 m.
- Tarmės ir literatūrinė kalba, 1983 m.
- Lietuvių kalbos tarmių kirčiavimo klausimai, 1991 m.
- Pietų žemaičių tekstai: Raseiniškiai, 1984 m.
- Pietų žemaičių tekstai: Varniškiai, 1986 m.
- Lietuvių tarmės: Fonetika, morfologija. Rytų aukštaičių ir vakarų žemaičių tekstai, su Ž. Markevičiene, 1993 m.
- Kalbininkas Kazimieras Jaunius, su V. Drotvinu, 1970 m.
- Žemaičių tarmių istorija (fonetika), 1973 m.
- Žemaičių leksikos pagrindai, 1985 m.
- Lietuvių tarmės: Fonetika. Morfologija, 1975–1990 m. rašytų straipsnių rinkinys, 1991 m.
- Lietuvių kalbos keliakamieniai daiktavardžiai, su Ž. Markevičiene, 1994 m.
Šaltiniai
