41°24′12″š. pl. 2°09′02″r. ilg. / 41.403472°š. pl. 2.150694°r. ilg. / 41.403472; 2.150694

Visenso namas
Pasaulio paveldo sąrašas
Pagrindinis fasadas
Vieta	Ispanija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 320
Regionas**	Europa
Įrašymo istorija
Įrašas	2005  (29 sesija)
Vikiteka:	Visenso namas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Visenso namas (kat. Casa Vicens) – privatus gyvenamasis namas Barselonoje, Ispanijoje, sukurtas katalonų architekto Antoni Gaudi jo kūrybinės biografijos pradžioje. Pastatytas 1883–1885 m. verslininko Manuelio Visenso šeimai kaip vasaros rezidencija. Visenso namas yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, vienas iš Antoni Gaudí statinių Barselonoje.

1925 m. pastatas kito architekto Juan Sierra de Martínez buvo renovuotas, išplėstas (kiemo fasadas, sodas), prisilaikant Gaudi stiliaus. Išplatinus Carolinas gatvę, buvo pakeisti įėjimai namo pirmajame aukšte, o vietoje buvusių atsirado langai. Pats Gaudi buvo užsiėmęs Šv. Šeimynos bažnyčios projektu ir pritarė pakeitimų planui.

Visenso namas buvo privačia nuosavybe iki 2014 m., atveriamas lankytojams tik kartą metuose, gegužės 22 d., kai minima šv. Rita. Namą nupirkus bankui „MoraBanc“, po remonto jis paverstas muziejumi ir tapo prieinamas visuomenei.

Pirmasis namo savininkas M. Visensas turėjo plytų ir keraminių plytelių gamybos įmonę. Namo statybai panaudotos medžiagos atspindėjo užsakovo veiklą: neapdirbto akmens ir plytų derinys, spalvotos keraminės apdailos plytelės su augaliniais motyvais, išdėstytos šachmatine tvarka. Gaudi panaudojo daug įvairių dekoratyvinių elementų: bokšteliai, erkeriai, balkonai, išsikišę fasadai. Statinio konstrukciniai ir dekoratyviniai elementai atspindi maurų Neo-Mudéjar architektūros įtaką, tai ypač pastebima viršutinėje pastato dalyje, tačiau statinys papildytas naujomis formomis ir dekoratyviniais elementais. Tai vienas pirmųjų Gaudi moderno stiliaus architektūros darbų, kuris ryškiai kontrastavo su tuo metu vyravusiu eklektizmu. Jau šiame ankstyvajame darbe Gaudi siekė sukurti architektūrinį ansamblį, kuriame svarbi kiekviena detalė. Todėl jis pats suprojektavo originalius ažūrinius vartų, balkonų užtvarus, langų grotas, paruošė svetainės ir rūkomojo interjerų eskizus.

• 
  Fasado detalė
• 
  Kampinis bokštelis
• 
  Grotuotas langas
• 
  Fasado fragmentas
• 
  Balkonas
• 
  Tvora

• Oficiali svetainė

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje Galisija, Astūrija ir Kantabrija Altamiros urvas ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas (1985) · Ovjedo ir Astūrijos karalystės paminklai (1985) · Santjago de Kompostelos senamiestis (1985) · Santjago de Kompostelos kelias (1993) · Lugo romėnų sienos (2000) · Heraklio bokštas (2009) La Riocha ir Baskija San Miljan de la Kogolijos vienuolynai (1997) · Biskajos tiltas (2006) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) Kastilija Eskorialio vietovė ir vienuolynas (1984) · Burgoso katedra (1984) · Segovijos senamiestis ir Akvedukas (1985) · Avilos senamiestis su Extra-Muros bažnyčiomis (1985) · Toledo istorinis centras (1986) · Salamankos senamiestis (1988) · Kuenkos istorinis įtvirtintas miestas (1996) · Las Médulas (1997) · Alkala de Henareso universitetas ir vidinė teritorija (1998) · Atapuerkos archeologinė vietovė (2000) · Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis (2001) · Koa slėnio ir Siega Verdės paleolitinio meno vietovės (2010, kartu su Portugalija) · Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir Almadene (2012, kartu su Slovėnija) · Paseo del Prado ir Buen Retiro, meno ir mokslo kraštovaizdis (2021) Aragonas Aragono Mudecharų architektūra (1986) · Pirėnai – Monte Perdidas (1997, kartu su Prancūzija) Katalonija ir Valensija Antoni Gaudí statiniai Barselonoje (1984, 2005) · Pobleto vienuolynas (1991) · Loncha de la Seda Valensijoje (1996) · Katalonų muzikos rūmai ir Šv. Pauliaus ligoninė Barselonoje (1997) · Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998) · Tarakono archeologinis ansamblis (2000) · Elčės palmių giraitė (2000) · Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios (2000) Estremadura Kasereso senamiestis (1986) · Meridos archeologinis ansamblis (1993) · Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas (1993) Andalūzija Kordobos istorinis centras (1984) · Alhambra, Cheneralifė ir Albaisinas Granadoje (1984) · Sevilijos katedra, alkasaras ir Indijų archyvas (1987) · Donjanos nacionalinis parkas (1994) · Ubedos ir Baesos renesanso paminklų ansambliai (2003) · Antekeros dolmenai (2013) · Medina Azahara (2018) Salos Garachonajaus nacionalinis parkas (1986) · Ibisa – bioįvairovė ir kultūra (1999) · San Kristobal de la Lagūna (1999) · Teidės nacionalinis parkas (2007) · Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Risco Caido ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje (2019) · Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės (2023) Nematerialaus paveldo objektai