Vingrių šaltiniai – vieni labiausiai žinomų Vilniaus miesto šaltinių, kurių vanduo XVI a. buvo naudojamas pirmam centralizuotam Vilniaus vandentiekiui.^{[reikalingas šaltinis]} XIX a. – XX a. šaltinių vandenį naudojo greta stovėjusi pirtis.^[1] Šis šaltinis gyvas ir dabar, tačiau jis kanalizuotas ir paslėptas nuo žmonių akių betoniniuose rezervuaruose. Jo vanduo naudojamas miesto gatvėms laistyti ir gaisrininkų reikmėms.^{[reikalingas šaltinis]}

Apie Vingrių šaltinius rašė Adomas Honoris Kirkoras. Jų vanduo tekėjęs keturiais vamzdžiais, buvusiais po žeme, o viena iš siurblinių buvusi Šv. Jono bažnyčios papėdėje. Dėl to miestiečiai šiais vamzdžiais tekėjusį vandenį vadinę šv. Jono vandeniu.^[2]

1986 m. Vingrių šaltiniai paskelbti hidrologiniu gamtos paminklu, o 2005 m. jų teritorija įtraukta į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.^[2]

2020–2021 m. planuojama atidengti šaltinių prieigas, šaltinių vandens tėkmę nukreipiant atvirais betoniniais latakais. Šalia šaltinio bus suformuota viešoji erdvė.^[3]