Vincas Bazilevičius (1914 m. gegužės 12 d. Šeštokai – 1999 m. balandžio 24 d. Kaunas) – Lietuvos mokytojas, vertėjas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.
Biografija
Nuo 1933 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1934–1935 m. laikraščio „Pavasaris“ faktiškasis redaktorius. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1942 m. baigė prancūzų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.
1940–1944 m. mokytojavo Marijampolėje, nuo 1944 m. Kaune. 1945 m. rudenį įsitraukė į Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui judėjimą (slapyvardis Taučius). Dalyvavo V. Selioko įkurto Informacinio centro veikloje. Nuo 1947 m. pr. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) leidybos skyriaus vedėjas, laikraščio „Laisvės žvalgas“ redaktorius. Nuo 1947 m. rudens BDPS prezidiumo narys. Redagavo BDPS dokumentus: Nežinomo lietuvio skundų […], Memorandumą (signataro Taučiaus slapyvardžiu) Jungtinėms Tautoms bei Keturių Tarybai Paryžiuje, laišką popiežiui. 1948 m. vasario 4 d. NKVD Kaune suimtas, kankintas. 1948 m. liepos 21 d. nuteistas, kalėjo Norilsko, Čiūnos lageriuose. 1957 m. grįžo i Lietuvą. 1957–1958 m. dirbo valstybinėje grožinės literatūros leidykloje, Kauno viešojoje bibliotekoje. Dėl KGB nuolatinio persekiojimo buvo priverstas pakeisti profesiją, nuo 1958 m. Kaune dirbo sandėlininku, kitą darbą. Po 1965 m. nustota persekioti, leista apsigyventi Kaune.
1948 m. išvertė O. de Balzako romaną „Tėvas Gorijo“ (išleistas 1949 m., bet kalinamo vertėjo pavardė nenurodyta). Aktyviai dalyvavo Lietuvos atgimimo veikloje, rašė į spaudą. Dimisijos pulkininkas leitenantas, karys savanoris (1999 m. po mirties).[1]
Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.
Įvertinimas
Bibliografija
- Mirties karuselėje, Atsiminimai, 2000 m.
Šaltiniai