1865 m. buvo išplėsta ir perstatyta stačiatikių kapinių Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė. Tais pačiais metais pagal Vilniaus gubernijos architekto Nikolajaus Čagino ir Dailės akademijos akademiko Aleksandro Rezanovo projektą pastatyta Šv. Jurgio koplyčia. Ji iškilo rusų karių ir karininkų, žuvusių malšinant sukilimą, masinio palaidojimo vietoje. Ant trijų išorinių sienų įrengtos marmurinės memorialinės lentos, ant kurių iškalti žuvusių ir čia palaidotų rusų karių vardai. Koplyčia pastatyta iš imperatorienės Marijos Aleksandrovnos ir jos vaikų paaukotų sumų (500 rublių), taip pat visuomenės surinktų lėšų. Koplyčios statybai trūkstamą 4000 rublių sumą skyrė generalgubernatorius Michailas Muravjovas.[2]
Neobizantinio stiliaus koplyčia pastatyta ant granito postamento. Jos viduje buvo pakabinta akademiko Nikolajaus Tichobrazovo nutapyta koplyčios globėjo šv. Jurgio ikona. Koplyčia pašventinta 1865 m. rugpjūčio 25 d.[2]
Sovietiniais laikais koplyčia buvo nuniokota. Atgimimo metais kapitališkai suremontuota, viduje patalpinta mozaikinė šv. Jurgio Nugalėtojo ikona.