Vilniaus kogeneracinė jėgainė
|
|
Vieta
|
Vilnius, Lietuva
|
Jėgainės tipas
|
Kogeneracinė šiluminė jėgainė
|
Kuras
|
Biokuras, atliekos
|
Eksploatuojanti kompanija
|
UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ (Ignitis grupė)
|
Statybos pradžia
|
2016 m. rugsėjo 29 d.
|
Statybų kaina
|
345 mln. €
|
Rangovas
|
„Steinmuller Babcock Environment“ Kauno dujotiekio statyba „Budimex“ „Rafako“
|
Pradėta eksploatuoti
|
2021 m.
|
Reaktorių skaičius
|
2
|
Naudingumo koeficientas
|
101 %[1]
|
Galingumas
|
88 MW
|
Šiluminė galia
|
227 MW
|
Tinklalapis
|
VKJ.LT
|
Vilniaus kogeneracinė jėgainė – biokurą ir komunalines atliekas deginanti šiluminė elektrinė Vilniuje.[2]
Pajėgumai
Vilniaus kogeneracinę jėgainę sudarys du kogeneracijos įrenginiai – pirmajame bus deginamos neperdirbamos komunalinės atliekos, o antrasis bus kūrenamas biokuru. Komunalinių atliekų deginimo įrenginio elektrinė galia sieks 18 MW, o šiluminė galia – 53 MW. Biokuro įrenginio elektrinė ir šiluminė galia sudarys atitinkamai 70 MW ir 174 MW. Projekto vertė 343 mln. €.[3] Iš dalies finansuojamas ES struktūrinių fondų.
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus deginamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkstančių tonų atliekų per metus iš Vilniaus ir Utenos regionų.
Jėgainę nuspręsta statyti šalia buvusios Vilniaus elektrinės-3 dėl jau suformuotos elektros tinklo infrastruktūros.[4]
Istorija
2016 m. rugsėjo 29 d. pradėta jėgainės statyba.
Projektą finansuoja Europos investicijų bankas, kuris suteikė 190 mln. eurų paskolą. 150 mln. eurų paramą suteikė Europos Komisija. Dar apie 10% lėšų jėgainei skirs pati Lietuvos energija.[5] Jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius stato Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“ ir Lenkijos statybų grupės „Budimex“ konsorciumas. Biokuro deginimo įrenginius už 149,65 mln. eurų įrengs Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“.
Šaltiniai