Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkeliu keliaujant carui arba jo šeimos nariams, atkarpą Lentvaris–Marcinkonys saugodavo bent pora pulkų kariuomenės, pėsčia arba raita vietos policija. Būdavo stabdomas miško plukdymas Merkio bei Ūlos upėmis. Visi 100 sieksnių atstumu nuo geležinkelio gyvenę žmonės būdavo patikrinami, policija sudarinėjo jų sąrašus. Saugantis nuo traukinių plėšikų buvo įsakyta iškirsti mišką 300 m atstumu nuo geležinkelio linijos.[1]
Linijos sutrumpinimas iki Marcinkonių
Tarybinės okupacijos laikais linija Vilnius–Gardinas aktyviai naudota kroviniams vežti tiek į Baltarusiją, tiek į Berlyną. Iš kaimyninių šalių į Druskininkus daugiausia gabenti mazutas ir statybinės medžiagos. Po Tarybų Sąjungos žlugimo valstybės sieną kertanti linija tapo nebenaudojama. 2001–2002 m. sustabdytas eismas atkarpoje Druskininkai–valstybės siena, Druskininkų savivaldybė, tapusi atkarpos ilgalaikio turto savininke, bėgius demontavo. 2004 m. gruodį nutrauktas traukinių eismas atkarpoje Marcinkonys–valstybės siena, Marcinkonys tapo paskutine linijos Vilnius–Gardinas stotimi. Už Marcinkonių Gardino kryptimi liko trys geležinkelio stotelės – Margionių, Kabelių ir Senovės.
Geležinkelio Vilnius–Gardinas atkūrimo planai
2010 m. planuotas Lietuvos ir Baltarusijos susisiekimo ministrų susitikimas dėl jungties su Baltarusija atkūrimo neįvyko.[2]2013 m. Gardine surengtas tarptautinis forumas „Lietuva–Gardino sritis: krovinių vežimo geležinkelių transporto plėtros galimybės“, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Baltarusijos susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijų atstovai, krovinių transportavimu suinteresuotos įmonės. Forumo metu aptartos jungties atkūrimo galimybės.[3]
