Villa miseria (iš isp. k. „skurdo miestelis“) – terminas, apibūdinantis lūšnynų kvartalus Argentinoje. Šis pavadinimas prigijo nuo Bernardo Verbitsky novelės Villa Miseria también es América („Skurdo miestelis taip pat yra Amerika“). Šiuos lūšnynus sudaro namai ir pastogės, pastatyti iš medienos, faneros, alavo plokščių, kitų nepatvarių, bet pigių medžiagų. Villa misteria neturi kanalizacijos, vandentiekių, kitų komunikacijų, dažnai ir elektros (nebent nutiesti nelegalūs kabeliai).
Villas miserias išaugo apie didžiuosius Argentinos miestus – Buenos Aires (Ciudad Oculta), Kordobą, Rosariją, Mendosą ir kitus, taip pat susidarė nuskurdus kai kurių miestų ekonomikai, pvz., Trelju. Ypač daug skurdžių kvartalų išaugo Perono eros metu, nors jų pradžią galima laikyti XIX a. pab., kai į šalį pradėjo plūsti gausi emigrantų banga, tačiau trūko gyvenamos vietos. Šiuo metu, villas miserias gerokai sumažėjusios, daug tvarkingesnės. Jose įsikūrę daugiausia imigrantai iš Bolivijos, Peru, Paragvajaus. Lūšnynuose išplitusios vagystės, prekyba narkotikais.
Pagal 2001 m. Argentinos surašymo duomenis iš 36 mln. šalies gyventojų 13,6 mln. turi sunkumų dėl nuosavybės (jų tarpe 37 % neturi pastovios gyvenamos vietos). Pagal 2004 m. duomenis 690 tūkst. Buenos Airių priemiesčių gyventojų gyvena villas miserias.
