1945–1952 m., 1957–1959 m. kunigavo įvairiose parapijose. 1952–1956 m. ir nuo 1961 m. dėstė Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, dvasios tėvas; 1962–1989 m. rektorius; nuo 1966 m. profesorius. Nuo 1956 m. dalyvavo Pasaulinės taikos tarybos konferencijose Rytų Berlyne. Nuo 1989 m. Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys, Katalikų teologijos fakulteto dekanas. Rūpinosi seminarijos pastatų, Šventosios Dvasios bažnyčios remontu.
Parašė moralinės (lot.Teologia moralis specialii, 3 d. 1976 m.), fundamentinės („Fundamentinė teologija“, d. 1 1975 m. 2 leid. 1990 m., d. 2 1975 m., 2 leid. 1991 m.) teologijos vadovėlių, egzegetikos studiją „Dievo karalystė – Kristaus įsteigtoji Ecclesia“, (1957 m.), į lietuvių kalba išvertė teologinių veikalų, encikliką„Pacem in terris“.[3]