Vietovardis (arba toponimas; nuo sen. gr. τόπος – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas. Visų konkrečios vietos vietovardžių visuma vadinama toponimija. Tarpdisciplininis mokslas, nagrinėjantis, fiksuojantis vietovardžius yra toponimika.

Pagal vietovardžius galima atsekti vietos istorinę raidą, etninę sudėtį, geografinę padėtį. Vietovardžiai yra svarbus tautos, kalbos paveldo elementas, dažnai išliekantis dar ilgai po to, kai išnyksta kalba ir tauta, iš kurios jis kilęs.

Vietovardžiai pagal apibūdinamą objektą skirstomi smulkiau:

• Oikonimai – gyvenviečių pavadinimai;
• Vandenvardžiai – vandens telkinių pavadinimai;
• Dimonimai – miškų pavadinimai;
• Oronimai – kalnų pavadinimai;
• Urbanonimai – miesto objektų (gatvių, aikščių, skverų ir kt.) pavadinimai;
• Makrotoponimai – stambių objektų pavadinimai;
• Mikrotoponimai – smulkių objektų (pievų, kalnelių, balų, griovių, miškelių) pavadinimai.

• Lietuvos vietovardžiai