Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis

Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, arba šva (schwa) (hebr. ‏שְׁוָא‏‎ [ʃˈva] 'niekas') – „neutralus“ balsis, anot fonetikės Dž. Seter, „garsas, kurį galima sukurti iš esmės atpalaidavus burnos ertmės artikuliavimo aparatą ir tariant balsį“.[1] Tarptautinėje fonetinėje perrašoje žymimas raide ə (U+0259). Šis garsas daugumoje kalbų vartojamas nekirčiuotoje (silpnojoje) padėtyje, kai kuriose kalbose – ir kirčiuotoje.

Lietuvių kalbos tarmėse, redukuojančiose balsius ir trumpinančiose galūnes, šie balsiai „išblėsta“, „nusilpsta“ arba yra išmetami, o į susidariusias sunkiai tariamas samplaikas gali būti įterpiami tam tikri įvairuojančios kokybės balsiai, sąlygiškai žymimi kaip šva: pavyzdžiui, rytų aukštaičių panevėžiškių švẽpəls 'šveplas', kãkəls 'kaklas', gaĩsərs 'gaisras' (visi priebalsiai prieš ə – kieti).[2]

Portugalų kalboje nekirčiuotas [a] virsta [ə]: luta ['lutə] 'kova'. Anglų kalbos perrašoje šva raide (ə) žymimi balsiai [ɘ], [ə] ir [ɜ],[3] pavyzdžiui, condolence [kən’dəuləns] 'užuojauta', September [sep’tembə] 'rugsėjis', nervous ['nə:vəs] 'nervinis; nervingas' ir t. t. Lyvių kalboje nekirčiuotoje padėtyje raidė õ tariama kaip šva:[4] laskõbõd ['laskəbəd] '(jie) šauna'.

Rekonstruotos indoeuropiečių prokalbės pirminis šva (schwa primum) sanskrite atspindimas kaip i, o kitose indoeuropiečių kalbose – kaip a.[5]

Kai kuriose kalbose šis garsas žymimas atskira raide. Pavyzdžiui, kazachų kalboje (ә), armėnų k. (ը), rumunų k. (ă), albanų k. (ë), bulgarų k. (ъ), čiuvašų k. (ă) ir dirbtinėje loglano kalboje (y).[6]

Išnašos

  1. ↑ „A World of Englishes: Is /ə/ "real"?“. 2013-06-19. Nuoroda tikrinta 2024-06-27.
  2. ↑ Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 61. ISBN 5-420-00778-9.
  3. ↑ Wells, J.C. (2008), Longman Pronunciation Dictionary (3rd ed.), Longman, p. 25 ISBN 9781405881180
  4. ↑ Vītso, Tīts Reins (2013), Blumberga, Renāte; Mäkeläinen, Tapio & Pajusalu, Karl, eds., „Lībiešu valodas pamatiezīmes“, Lībieši: vēsture, valoda un kultūra (Rīga: Līvõ Kultūr sidām): 271 lpp, ISBN 978-9984-49-730-3
  5. ↑ Гамкрелидзе Т. В.,Иванов Вяч. Вс. Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры: В 2-х книгах. — Тб.: Издательство Тбилисского университета, 1984. — С. 166.
  6. ↑ „LOGLAN 1: A LOGICAL LANGUAGE“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-02-11. Nuoroda tikrinta 2024-06-26.