Viduriniai priebalsiai – priebalsiai, kuriuos tariant liežuvio vidurinė dalis priartėja prie gomurio vidurio. Lietuvių kalboje vartojamas vidurinis pusbalsis [j] ir minkštieji viduriniai priebalsiai [kʲ], [gʲ], [xʲ], [ɣʲ],[1] atitinkamai žymimi raidėmis j, k, g, ch, h: jaukas, kepurė, kietas, geras, giedras, chemija, chirurgas, herbas, himnas. Lietuvių kalbos kietieji [k], [g], [x], [ɣ] – kaulas, galva, choras, harmonija – priskiriami užpakaliniams priebalsiams.[1]
Priebalsiai, kuriuos tariant oro srovė išeina pro liežuvio šonus, o ne per jo vidurį, vadinami šoniniais.[2]
Be kitų vidurinių priebalsių, į TFA įtraukti nesargieji pučiamieji priebalsiai [ɸ], [β], [f], [v], [h̪͆], [θ], [ð], [θ̠], [ɹ̝], [ç], [ʝ], [x], [ɣ], [χ], [ħ], [ʜ] bei ištarti neįmanomas [ɧ].
Išnašos