Ši atodanga yra viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Skardžio aukštis nuo Šventosios vandens lygio – 25 m, absoliutinis aukštis virš jūros lygio – apie 85 m, plotis – apie 30 m. Įspūdinguose uolienų sluoksniuose aptinkama šarvuotų žuvų liekanų, kurių amžius – 300–350 mln. metų. Šios žuvys – Asterolepis radiata Rohon – menkai išsivysčiusios, be skeleto. Jos 1993 m. įrašytos į Lietuvos rekordų knygą kaip seniausios Lietuvoje rastos žuvys.[1]
Atodanga sudaro pietinę 420 m ilgio Žėbos kalno dalį. 1962 m. įrengus Kavarsko tvenkinį, Šventoji ties kalnu užliejo plačią viršsalpinę terasą ir į ją įsirėmusios atodangos apačią. Šiuo metu Šventosios vaga nenatūraliai išplatėjusi.
Tyrimai
Pirmuosius atodangos tyrimus 1926 m. atliko prof. Juozas Dalinkevičius. Vėliau čia dirbo daug žymių mokslininkų ir iki šiol yra lankoma tarptautinių tyrinėtojų ekspedicijų.