Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Venetai – jūriniai galai, kurie gyveno Bretanėje (dabar Prancūzija). Antikos laikais ta sritis priklausė Armorikai. Vano miestas pavadintas pagal genties pavadinimą.

Be venetų Armorikoje gyveno redonai, kuriosolitai, osismiai, esubiai ir namnetai.

Venetai gyveno pietų Armorikoje, Morbihano įlankos pakrantėje. Venetai gyveno pakrančių tvirtovėse, kurios potvyniui užėjus būdavo salomis, o nuslinkus – pusiasaliui. Svarbiausias miestas ir tikriausiai sostinė buvo Darioritum (dabar Vanas), kurį mini Klaudijus Ptolemėjus Geografijoje.

Venetai statė ąžuolinius laivus, naudojo geležines vinis ir odines bures. Tokie laivai atlaikydavo atšiaurius Atlanto orus.

57 m. pr. m. e. pakrantės galai buvo priversti pripažinti Julijaus Cezario valdžią. Jie pasirašė sutartis ir davė įkaitų kaip geros valios ženklą. 56 m. pr. m. e. galai pagavo kelis Cezario pareigūnus, kai šie ieškojo maisto jų žemėje ir bandė juos iškeisti į įkaitus. Supykęs Cezaris rengėsi karui.

Dėl tvirtovių padėties jas buvo sunku užpulti iš sausumos ar jūros. Romėnai pylė pylimus į tvirtoves, bet iškilus grėsmei įtvirtinimams galai jūra persikeldavo į kitą tvirtovę ir romėnams reikėdavo kartoti operaciją iš naujo.

Tik galų laivyno sunaikinimas galėjo išspręsti problemą, tad Julijus Cezaris įsakė statyti laivus. Tačiau romėnų galeros nusileido tvirtiems galų laivams: jie buvo per tvirti taranuoti ir per manevringi sugauti. Tačiau romėnai buvo atkaklūs, ir Cezario legatas Decimas Junijus Brutas Albinas nugalėjo venetus prie Kviberono įlankos. Ilgais kabliais romėnai užkabindavo galų bures ar jas tvirtinančias virves. Sunkios odinės burės nukrisdavo ant denio ir nebebuvo galima nei buriuoti nei irkluoti. Venetų tvirtovės buvo užimtos, gyventojai nužudyti ar parduoti į vergiją kaip pamoka galų konfederacijai.