PROFILPELAJAR.COM

55°04′42″š. pl. 23°16′32″r. ilg. / 55.078282°š. pl. 23.275663°r. ilg. / 55.078282; 23.275663

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Jurbarko
Savivaldybė	Jurbarko rajonas
Gyvenvietė	Veliuona
Adresas	Draugystės g. 4
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1644 m.
Stilius	renesansas
Klebonas	Šarūnas Leskauskas

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – katalikų bažnyčia Veliuonos miestelyje, Nemuno dešiniajame krante, prie Vilkijos-Jurbarko kelio.

Bažnyčia renesansinė, turi gotikos bruožų. Valstybės saugomas architektūrinis ir sakralinis paminklas (unik. kodas 28049).^[1]Priešais bažnyčią stovi Vytauto paminklas, parapijos kapinėse – Zaleskių koplyčia.

Parapija garsėja Žolinės atlaidais.

Istorija

Parapiją Veliuonoje 1421 m. įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jai dovanoti Rūsteikonys. Bažnyčiai 1554 m. dovanoti Girdžių, Gudelių ir Pavidaujo, 1616 m. – Kavolių, Papiškių, 1665 m. – Klangių kaimai. 1579 m. minima parapinė mokykla (veikė ir XVII a.). Apie 1592–1597 m. Veliuonoje nebuvo kunigo. Tada iš bažnyčios buvo atimta beneficinė žemė. 1616 m. padidinta bažnyčia ir parapija.

1636–1644 m. Albrechtas Stanislovas Radvila pastatė naują mūrinę bažnyčią (konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius 1644 m.). 1686 m. K. Chšenavičius jai skyrė 10 000 auksinų. 1703 m. minima naujai įsteigta parapinė mokykla (su pertraukomis veikė iki 1863 m.).

1814 m. kapinėse Zaleskiai pastatė mūrinę koplyčią. 1815–1831 m. Veliuonoje klebonavo Kiprijonas Nezabitauskis-Zabitis (1779-1837), lietuvių poetas, vertėjas. Už 1831 m. sukilimo rėmimą perduotas karo lauko teismui. 1832 m. jis pabėgo iš Lietuvos. Teismo kaltinti ir Veliuonos vikarai J. Lidžius bei V. Rimdeika išteisinti.

1841 m. Veliuonoje gyveno 3 kunigai, parapijai priklausė 50 valakų žemės. Vyskupui Motiejui Valančiui apie 1860 m. pavyko parapijoje įgyvendinti beveik visišką blaivybę. 1864–1870 m. parapijos vikaras buvo Antanas Juška-Juškevičius. Jis čia surinko daug liaudies dainų ir dalį jų 1870 m. išspausdino knygoje „Svotbinė rėdą veliuoniečių lietuvių“. 1885 m. suburtas bažnytinis choras. Jam 30 metų vadovavo vargonininkas Jonas Kumetis.

1887 m. pristatytas priebažnytis, užmūrytos šoninės durys. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgadinta. Klebonas Z. Polonskis ją suremontavo. Pristatyta medinė bokšto dalis. 1937 m. įrengta parapijos salė.

2014–2016 m. vyko bažnyčios remontas.^[2]^[3] Jo metu restauruoti pamatai ir fasadai, išsaugant autentiškus jų konstruktyvus ir stilistiką. Atkurtos bažnyčios lauko durys, restauruotas fasadų plytų mūras ir tinko apdaila. Perdažyti fasadai. Restauruota Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė pagrindinio fasado nišoje ir kryžius rytiniame fasade. Sutvarkytos bažnyčios šventoriaus takų dangos ir pagrindiniai šventoriaus vartai. Bažnyčios viduje įrengta sanuojančio tinko („sugeriančio“ druskas) sistema.

Architektūra

Bažnyčia renesansinė, turi gotikos bruožų, mūrinė, stačiakampio plano, halinė. Jos apsidė pusapskritė, zakristija dviaukštė, bokštas kvadratinis. Vidus 3 navų, skliautuotas, įrengti 7 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė. Šventoriuje palaidotas klebonas Pranciškus Matulaitis (1920-1992).

Yra Petro Kalpoko paveikslų, nutapytų 1920-1921 m., dailininko M. E. Andriolio "Šv. Juozapo" paveikslas, kurį jis tapė 1864 m. pabėgęs iš kalėjimo (pasodintas už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Vertingiausias meno kūrinys - XVI a. I ketv. sukurta medinė gotikinė Švč. Marijos su Kūdikiu skulptūra, dar vadinama "Veliuonos madona", šiuo metu eksponuojama Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.^[4] Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus Kaune 1909 m. pagaminti vargonai.