Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos [2] kapinės buvo iškeltos už miestelio, kai caro valdžia uždraudė laidoti Šv. Jurgio senosiose kapinėse miestelyje.[3] Jose iki XIX a. vidurio stovėjo kapinių koplyčia, apie 1866 m. perkelta į naujai atidarytas kapines už miestelio.
Kapinės Kultūros vertybių registre neregistruotos, tačiau yra atskirų registrinių objektų: kapinių koplyčios ir vartų kompleksas,[4]Lietuvos partizanų palaikų perlaidojimo kapavietė (kodas 38314) rytų pusėje, knygnešio Juozapo Jonušio kapas [5] vidurinėje kapinių dalyje, į pietvakarius nuo koplyčios. Kapinėse palaidoti ne tik partizanai, bet ir keletas kunigų, iš kurių Adomas Razmus – Antano Smetonos klasės draugas Palangoje, 1939 m. pastatęs Veiviržėnų kleboniją, o Ignacijus Butkevičius greičiausiai krikštijo Nepriklausomybės Akto signatarą Jurgį Šaulį.[6]
Kapinių pietvakariuose yra stačiatikių senosios kapinės, [7] atskirtos lauko riedulių tvora; pietų pusėje, už automobilių stovėjimo aikštelės, – evangelikų liuteronų senosios kapinės.[8] Prie vartų pietrytinėje pusėje stūkso mitologinis Eidukų akmuo.
