Tikėtina, kad miesteliui rastis padėjo apie 1665 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Tiksli data, kada Vaškuose pastatyta pirmoji bažnyčia nežinoma, tačiau bažnyčios inventoriaus knygoje yra parašyta, kad pro Vaškus į Biržus pas gydytoją važiavęs keleivis, pavarde buvo Grotus. Šalia kalnelio kur dabar yra Vaškų bažnyčia jis sustojęs ir leidęs arkliams pasiganyti, o pats užmigęs ir susapnavęs, kad jam reikia čia pastatyti bažnyčią. Pabudęs jis susirado šių žemių savininką ir įkalbėjęs jį perleisti kalnelį, ėmėsi statyti Vaškų bažnyčią, tačiau nebaigęs darbų mirė.
Dokumentai liudija, kad medinę koplyčią 1665 m. pabaigęs statyti šių žemių savininkas Jonas Staševskis. Retkarčiais į ją atvykdavo Saločių kunigas laikyti pamaldų. Karų su Švedija ir maro metais buvo apleista; bažnytiniai reikmenys išgabenti į Saločius. 1766 m. Andriejus Staševskis pastatė naują medinę bažnyčią. Jam padėjo pirmasis bažnyčios rektorius kunigas Kristoforas Staševskis.
1878 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią, kurios sąmatinė vertė 28 235 rb. Statyti neleista, kol nebus surinkta daugiau kaip pusė sąmatoje numatytų pinigų. Surinkus 17 000 rb, statyti 1880 m. leista. Klebono Broniaus Stasevičiaus rūpesčiu 1881 m. pabaigoje pastatyta dabartinė bažnyčia. Grūžių ir kitų Kalneliškių dvaro savininkas paaukojo statybinės medžiagos už 65 000 rb. Klebonas B. Stasevičius 1887 m. įrengė 25 registrų vargonus, 1888–1890 m. – 5 altorius, 1892 m. įsigijo Kryžiaus kelio stočių paveikslų. Bažnyčią 1894 m. konsekravo Žemaičių vyskupasMečislovas Paliulionis.
Bažnyčia istoristinė, turi romaninio ir klasicizmo stiliaus bruožų, raudonų plytų, stačiakampio plano (43 × 17 m), dvibokštė. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Įrengti 5 altoriai. Rūsyje palaidoti 8 žmonių, tarp jų ir bažnyčios statytojo, klebono prelato B. Stasevičiaus (mirė 1903 m.) palaikai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas nuo 1981 m. klebonavęs Vytautas Antanas Jasiūnas (1930–1991 m.).
