Kitos reikšmės – Varšuvos vaivadija.

Varšuvos vaivadija lenk. Województwo warszawskie
← 1919 – 1939 →   →
Vaivadija Lenkijos žemėlapyje, 1938 m.
Valstybė	Antroji Lenkijos Respublika
Administracinis centras	Varšuva
Pavietai	22 (1919)
Gyventojų	2 112 798 (1921), 2 460 900 (1931)
Plotas	31 656 km² (1939)

Varšuvos vaivadija (lenk. Województwo warszawskie) – 1919–1939 m. egzistavusi vaivadija II Lenkijos respublikos centrinėje dalyje. Centras – Varšuva. 1921 m. vaivadijos plotas buvo 29 342 km², o 1939 m. – 31 656 km². Šiaurėje vaivadija ribojosi su Rytų Prūsija, rytuose su Balstogės vaivadija, pietryčiuose su Liublino, pietuose su Kelcų vaivadija, vakaruose su Pamario ir Lodzės vaivadijomis.

Vaivadija įkurta 1919 m. kaip II Lenkijos Respublikos administracinis vienetas. Per I pasaulinį karą vaivadijos teritorija priklausė Varšuvos generalgubernijai. 1939 m. rugsėjį vaivadija panaikinta ir prijungta prie Trečiojo Reicho Generalgubernijos, kur iš pietinių vaivadijos žemių buvo įkurtas Varšuvos distriktas. Šiaurinės vaivadijos žemės prijungtos prie Rytų Prūsijos, Cechanuvo srities.

Pagal 1921 m. gyventojų surašymo duomenis vaivadijos gyventojų tankumas buvo 72 gyv./km² ir gyveno 2.112.798 gyventojai, kurių tautinė ir religinė sudėtis atrodė taip:^[1]

1938 m. vaivadijos Kutno, Lovičiaus, Mazovijos Ravos ir Skernevicių apskritys prijungtos prie Lodzės vaivadijos. 1939 m. balandžio 1 d. prie vaivadijos iš Balstogės vaivadijos prijungtos Lomžos, Ostrolenkos, Mazovijos Ostruvo apskritys, o iš Liublino vaivadijos prijungtos Palenkės Sokoluvo, Vengruvo ir Garvolino apskritys.

Apskritis	Plotas.km²	Gyventojai		Centras
Varšuvos vaivadija
Blonio apskritis	1074	143.900		Blonis
Cechanuvo apskritis	1209	78.800		Cechanuvas
Dzialdovo apskritis	842	42.700		Dzialdovas
Garvolino apskritis Nuo 1939 m.	2044	175.700		Garvolinas
Gostynino apskritis	1147	81.600		Gostyninas
Grujeco apskritis	1699	132.400		Grujecas
Lomžos apskritis Nuo 1939 m.	2657	168.200		Lomža
Mazovijos Makuvo apskritis	1136	65.600		Mazovijos Makuvas
Mazovijos Minsko apskritis	1228	111.100		Mazovijos Minskas
Mlavos apskritis	1486	103.100		Mlava
Ostrolenkos apskritis Nuo 1939 m.	2281	112.600		Ostrolenka
Mazovijos Ostruvo apskritis Nuo 1939 m.	1467	99.800		Mazovijos Ostruvas
Plocko apskritis	1485	128.100		Plockas
Plonsko apskritis	1289	81.400		Plonskas
Pšasnyšo apskritis	1410	69.100		Pšasnyšas
Pultusko apskritis	1527	118.100		Pultuskas
Radzymino apskritis	1076	97.500		Radzyminas
Serpco apskritis	1204	84.900		Serpcas
Sochačevo apskritis	1052	75.200		Sochačevas
Palenkės Sokoluvo apskritis Nuo 1939 m.	1276	83.900		Palenkės Sokoluvas
Varšuvos apskritis	1766	318.500		Varšuva
Vengruvo apskritis Nuo 1939 m.	1301	88.800		Vengruvas

• Władysław Sołtan 1919 m. lapkričio 19 d. – 1927 m. lapkričio 24 d.
• Stanisław Twardo 1927 m. lapkričio 28 d. – 1934 m. liepos 3 d.
• Bronisław Nakoniecznikow-Klukowski 1934 m. liepos 3 d. – 1938 m. vasario 5 d.
• Jerzy Paciorkowski 1938 m. sausio 22 d.- 1939 m. rugsėjis

Ž • A • R II Lenkijos Respublikos administracinis suskirstymas (1919–1939) m. Vaivadijos Balstogės vaivadija (nuo 1919) • Kelcų vaivadija (nuo 1919) • Krokuvos vaivadija (nuo 1920) • Liublino vaivadija (nuo 1919) • Lvovo vaivadija (nuo 1920) • Lodzės vaivadija (nuo 1919) • Naugarduko vaivadija (nuo 1921) • Polesės vaivadija (nuo 1921) • Pamario vaivadija (nuo 1919) • Poznanės vaivadija (nuo 1919) • Stanislavuvo vaivadija (nuo 1920) • Silezijos vaivadija (nuo 1920) • Tarnopolio vaivadija (nuo 1920) • Varšuva (nuo 1919) • Varšuvos vaivadija (nuo 1919) • Vilniaus vaivadija (nuo 1926) • Volynės vaivadija (nuo 1921)  Atskiri regionai Naugarduko apskritis (1920–1921) • Polesės apskritis (1920–1921) • Volynės apskritis (1920–1921) • Tešino Silezija (1920–1922) • Vilniaus žemė (1922–1926)