Vanjė taisyklė – principas, kurį 1840 m. paskelbė I. Vanjė. Jis teigia, kad apskaita vedama įmonės, o ne savininko vardu, ir tuo remiantis savininkas atsako už įmonės skolas tik savo indėlio ribose.
Lietuvos įstatymai numato, kad už akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių skolas atsako tik bendrovė savo turtu. Jei skola atsirado nustačius, kad buvo klastojami dokumentai bendrovės vardu, vis tiek už tokią skolą atsako tik bendrovė savo turtu. Tokiu atveju dokumentus suklastojusius asmenis nėra nuo kokios sumos bausti. Už bendrovių skolas neatsako akcininkai (išskyrus savo indėlių į bendrovę), bendrovės vadovai, vyriausiasis buhalteris ir visi kiti bendrovių darbuotojai. Prie bendrovių skolos priskiriami įsiskolinimai už prekes, paslaugas, paimtus kreditus, nesumokėtus mokesčius, algas ir kt.
Taip pat Lietuvos įstatymai numato, kad už individualios įmonės skolas atsako savininkas visu savo turtu. Jei jis nepajėgus padengti skolos, laikoma, kad jis turtą iššvaistė ir už tai gali net patekti į kalėjimą.
