Vandens tiekimas iš šulinio

Vandens tiekimas iš šulinio – tai procesas kuomet vanduo yra gaunamas tiesiogiai iš žemės šulinio, kuris yra iškastas iki požeminio vandens sluoksnio. Šulinio vanduo yra naudojamas vietoje miesto vandentiekiu, ir jis yra pagrindinis vandens šaltinis daugeliui privačių namų ūkių, ypač kaimo vietovėse, kur nėra centrinio vandentiekio. Vanduo yra paduodamas į privačius namus dėl sukuriamo vandens slėgio. Vandens slėgis – tai jėga, kuria vanduo stumiamas per vamzdynus į namus. Vandens slėgio didinimas vandentiekyje[1], kuomet vanduo yra imamas iš šulinio, yra būtinas tam, kad užtikrinti tinkamą vandens tiekimo sistemų veikimą, ypač jei yra didelis atstumas bei aukščių skirtumas tarp tiekimo šaltinio (vandens šulinio) ir galutinio vartotojo. Vadovaujantis statybos technininiu reglamentu STR 2.06.02:2020 [2] geriamojo vandentiekio darbinis slėgis vandens ėmimo vietoje turi būti ne didesnis kaip 0,6 Mpa ir ne mažesnis kaip 0,1 MPa.

Matavimo būdai

Slėgis vandentiekyje dažniausiai matuojamas naudojant slėgio matuoklį (manometrą). Manometras dažnai montuojamas netoli siurblio arba hidroforo, todėl galima stebėti slėgį realiu laiku. Jei manometro nėra, galima laikinai jį prijungti prie specialios jungties sistemoje, pavyzdžiui, prie čiaupo ar kito lengvai pasiekiamo vandentiekio taško.

Slėgio didinimo priežastys

  • Slėgio didinimas vandentiekyje yra būtinas norint pakelti vandenį iš šulinio iki namo ir jį tolygiai tiekti. Be pakankamo slėgio vanduo gali visai nepasiekti tam tikrų aukščiau esančių čiaupų, o namuose su daugiau nei vienu aukštu be slėgio net negalėtume pasinaudoti vandeniu viršutiniuose aukštuose.
  • Pakeltas slėgis leidžia užtikrinti stabilų ir tolygų vandens tiekimą net tada, kai vanduo naudojamas keliuose taškuose vienu metu.
  • Daugelis buitinių prietaisų, tokių kaip skalbimo mašinos, indaplovės ar boileriai, reikalauja tam tikro minimalus slėgio, kad galėtų veikti efektyviai. Jei slėgis bus per mažas, šie prietaisai gali neveikti tinkamai.

Slėgio didinimo būdai

Išcentriniai sausai pastatomi vandens siurbliai, taip pat žinomi kaip hidroforai. Šie siurbliai gali būti įrengti, kai trūksta vandens slėgio nuosavuose namuose, daugiaaukščiuose pastatuose ar gamybinėse patalpose.[3]

Automatiniai slėgio siurbliai (stiprinimo stotys) tai automatiniai siurbliai, kurie reguliuoja ir palaiko slėgį pagal vandens poreikį. Kai atidaromas čiaupas, siurblys įsijungia automatiškai ir kelia vandens slėgį iki reikiamo lygio. Uždarius čiaupą, siurblys išsijungia.

Panardinami siurbliai su slėgio jutikliu - panardinamas siurblys dedamas tiesiai į šulinį ir jame esanti slėgio valdymo sistema užtikrina, kad būtų palaikomas stabilus slėgis.[4]

Šaltiniai

  1. Vandentiekis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 660-661 psl.
  2. ĮSAKYMAS DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.06.02:2020 „VANDENTIEKIO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO STATINIO INŽINERINĖS SISTEMOS;VANDENTIEKIO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO INŽINERINIAI TINKLAI; VANDENS ĖMIMAS, VANDENS RUOŠIMAS;NUOTEKŲ VALYKLOS“ PATVIRTINIMO
  3. https://www.van2o.lt/naujienos/kaip-veikia-hidroforas.html
  4. D. Narvaez; D. Aylett; K. Botros (2023). The Value of Pump Discharge Pressure Measurements and their Application for Improving Performance and Operation of ESPs. Woodlands, Texas, USA