1919 metai. Australas fermeris Džošua Konoras su žmona Eliza, kurių 3 sūnūs dingo prieš 4 metus mūšyje prie Galipolio, vis dar sunkiai išgyvena netektį. Kuomet ši nusižudo, Džošua prisiekia rasti sūnus, juos pargabenti namo ir palaidoti greta motinos. Jis nuvyksta į Galipolį, kur britų karinės pajėgos, padedamos turkų, vykdo kasinėjimus, siekdami atpažinti ir rasti žuvusius kareivius. Jiems pavyksta rasti ir atpažinti dviejų sūnų kūnus, tačiau paaiškėja, kad trečiasis buvo paimtas į nelaisvę. Nors tikimybė, kad per tuos metus jis liko gyvas, visai nedidelė, Džošua leidžiasi jo ieškoti...