1995 m. Valstybės kontrolės įstatyme (nauja redakcija 2002 m.) nustatyta, kad Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą ir kita. Įstatyme suformuluoti 2 pagrindiniai uždaviniai: prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, kaip vykdomas valstybės biudžetas ir garantuoti, kad valstybės auditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybės audito poveikį valstybei ir visuomenei.
Valstybės kontrolė, būdama atskaitinga Seimui, kasmet teikia jam išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, dėl valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitos, dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos, Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą.
Valstybės auditą atliekantys Valstybės kontrolės pareigūnai turi teisę savarankiškai pasirinkti audito procedūras, gauti auditui atlikti reikiamus dokumentus ir informaciją, ekspertizės įstaigų išvadas pagal pateiktus audito dokumentus, pasitelkti atitinkamų sričių specialistus ir audito įstaigas, kai atliekamas specifinių sričių auditas, atlikti kontrolinius matavimus, materialinių vertybių inventorizaciją ar kitaip tikrinti audituojamo subjekto turtą, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
2001 m. gruodžio 13 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymą (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), kuriuo Valstybės kontrolė apibrėžta kaip Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. 2003 m. liepos 1 d. Valstybės kontrolei pavesta Lietuvos tarptautinių sutarčių, teisės aktų, 2004 m. gegužės 1 d. – ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus. 2003 m. lapkričio 25 d. jai pavesta audituoti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. 2005 m. gruodžio 22 d. papildžius Valstybės kontrolės įstatymą patikslinti Valstybės kontrolės veiklos tikslai ir uždaviniai, sustiprinta valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų svarba ir atsakomybė valstybės audito procese.
Nuo 1992 m. spalio Valstybės kontrolė yra Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (International Organization of Supreme Audit Institutions, INTOSAI), nuo 1993 m. birželio – Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (European Organization of Supreme Audit Institutions, EUROSAI) narė. 2002 m. Valstybės kontrolė buvo išrinkta EUROSAI valdymo tarybos nare 6 metams.
Istorija
Įkūrimas.
Nėra vienareikšmio sutarimo kuri data gali būti laikoma Valstybės kontrolės įkūrimo diena. Vienuose šaltiniuose teigiama, kad "Valstybės kontrolės institucija įsteigta 1918 m. gruodžio 26 d. ". Čia remiamasi dokumentais kurių negalima patikrinti, jų nėra Lietuvos valstybiniame archyve. Knygos „Lietuvos Valstybės kontrolė 1919–1940“ autorius Anzelmas Katkus rašo – "… šios svarbios ir reikšmingos Lietuvos Respublikai institucijos įsteigimo data – 1919 m. vasario 16 d. ". Jis remiasi Valstybės kontrolės 1929 m. sausio 16 d. įsakymu nr. 3228. Jame Valstybės kontrolierius Vincas Matulaitis teigia kad „…1919 m sausio 16 d. buvo paskelbtas pirmojo Valstybės Kontrolės Valdytojo <…> pirmasis įsakymas, kuriuo duota pradžia mūsų įstaigos organizacijai“.[5]
Valstybės kontrolės funkcijas vykdė Valstybės kontrolieriaus įstaiga, kurios kompetencijai priklausė valstybės pajamų ir išlaidų, turto, skolų ir apskaitos priežiūra, jai turėjo atsiskaityti valstybės ir savivaldybių įstaigos, naudojančios valstybės lėšas, taip pat visuomeninės organizacijos ir privačios įstaigos, bendrovės ir įmonės, disponuojančios valstybės turtu, gavusios valstybės kreditus ar garantijas. Įstaiga Seimui privalėjo pateikti praėjusių metų valstybės biudžeto vykdymo apskaitą. Valstybės kontrolierius tarnybos ir atlyginimo požiūriu buvo prilygintas ministrui, jį skyrė ir atleido Prezidentas, jis privalėjo turėti Valstybės Tarybos, vėliau – Seimo, dar vėliau – ir Prezidento pasitikėjimą, patariamojo balso teise dalyvavo ministrų Kabineto posėdžiuose, bet nebuvo jam pavaldus. Įstaigą sudarė Biudžeto vykdymo apskaitos skyrius, Bendroji revizija, Susisiekimo revizija ir Krašto apsaugos revizijos departamentas. 1920 m. Valstybės kontrolėje dirbo 102, 1930 m. – 155 darbuotojai.
Veiklos nutraukimas.1940 m. birželio 15 d. Prezidentūroje įvyko paskutinis Lietuvos Respublikos vyriausybės posėdis. Jame dalyvavo ir Valstybės kontrolierius Konstantinas Šakenis. Svarstant Sovietų Rusijos ultimatumą jis siūlė priešintis. Dauguma jo pozicijos nepalaikė… Kitą dieną penkiasdešimčiai metų nutrūko nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorija
Atkūrimas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. balandžio 5 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo“, kuriuo buvo įkurtas Valstybės kontrolės departamentas. 1990 m. gegužės 31 d. Valstybės kontrolės departamento įstatymas galutinai įteisino Lietuvoje 1918–1940 m. buvusį institucijos pavadinimą Valstybės kontrolė, instituciją apibrėžė kaip atsakingą už valstybės turto apsaugą ir Aukščiausiajai Tarybai atskaitingą instituciją, tikrinančią valstybės finansinių ir materialiųjų išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat nustatė Valstybės kontrolės departamento struktūrą (sudarė centrinis aparatas ir apygardų valstybės kontrolės skyriai).