Vaizdo įrašymas (sudurtiniuose žodžiuose video- iš lot. aš matau) – technologija, kuria vaizdo (dažnai ir garso) įrašai yra įrašomi, redaguojami ir platinami patalpinti magnetinėje juostoje, skaitmeninėje medijoje ar transliacijų būdu.^[1] Daugiausia technologija asocijuojama su televizija.

Terminas apima tiek skaitmeninę (MPEG, Digital Betacam, D3, DV), tiek analoginę (VHS, Betacam, Quadruplex) videotechnologiją, skirtą vaizdo įrašų saugojimui. Vaizdo įrašai gali būti įrašomi ir platinami įvairiuose formatuose, pvz., optiniuose diskuose, videokasetėse, rinkmenose ar tiesiog transliuojami televizijos signalų standartais (analoginės TV atveju – NTSC, SECAM, PAL, skaitmeninės – ATSC, DVB).

Vaizdo kokybė priklauso nuo metodo, kuriuo įrašomi ir saugojami vaizdo įrašai. Svarbiausias kriterijus yra saugojimo formatas. Skirtingi formatai pasižymi skirtinga vaizdo ir garso kokybe.

Kadrų dažnis (trumpinama kaip fps) tai tam tikras kadrų skaičius, tenkantis vienam laiko vienetui. Ankstyvoji technologija pasižymėjo 6–8 kadrais per sekundę dažniu, šiandieną plačiai naudojami standartai yra 25 fps arba 29,97 fps.^[2] Norint sukurti nepertraukiamo judėjimo iliuziją yra būtina, kad vaizdas būtų rodomas bent 10 kadrų per sekundę dažniu.

Vaizdo įrašai gali būti progresyviniai (eilutės formuojamos laipsniškai) arba pakaitiniai (eilutės formuojamos persipinusios).^[1] Jeigu vaizdo įrašas yra pakaitinis, kiekvienas kadras yra padalintas į du laukus, kurių kiekvienas trunka pusę viso įrašo trukmės – pirmajame rodomos nelyginės eilutės, antrajame – lyginės. Tuo tarpu progresyvinio vaizdo atveju nuskaitymo eilutės vaizduojamos laipsniškai viena po kitos.

Skaitmeninio vaizdo raiška matuojama pikseliais, analoginio – eilutėmis. Analoginės televizijos sistemos PAL ir SECAM vaizdą transliuoja 576 eilučių formatu, tuo tarpu NTSC – 480 eilučių formatu. Raiškioji televizija vaizdą transliuoja atitinkamai 720 ar 1080 pikselių formatais.

3D vaizdo raiška matuojama vokseliais (vaizdo elementų skaičiumi trimatėje erdvėje).

Vaizdo kraštinių santykis (taip pat vaizdo formatas) nusako proporcingą santykį tarp vaizdo kraštinių pločio ir aukščio.^[3] Senesnės televizijos sistemos vaizdą transliuodavo 4:3 arba 1,33:1 formatu, skaitmeninės bei raiškiosios televizijos sistemos transliuoja 16:9 arba 1,78:1 formatu.

Duomenų perdavimo sparta (angl. bit rate) nusako skaitmeninių duomenų kiekį, perduotą per laiko vienetą. Ji matuojama megabitais per sekundę (Mbit/s). Paprastai kuo aukštesnė sparta, tuo geresnė skaitmeninio vaizdo kokybė.

Vikiteka: Vaizdo įrašymas – vaizdinė ir garsinė medžiaga